Grėsmingas eilėraštis, skaitomas prie cigaretės kapo duobės

Grėsmingas eilėraštis, skaitomas prie cigaretės kapo duobės

Jau pavasaris bilda už lango,
Vėjas draiko paleistas kasas…
Tavo nučiulptas kūnas keliauja
Stačiai dunda į velnio dausas.

Vyturėlis virš pilko arimo
Pranašauja, kad oras atšils…
Niekada jau tavęs nebučiuosiu,
Ir dūmelis už kampo nekils.

Saulė žadina pilką beržyną,
Kelia galvas narcizų žiedai…
Vaido, Kęsto nei Tomo kišenėj
Šilto prieglobsčio tu neradai.

Upeliukas linksmai sučiurleno,
Po serbentais kedenas višta…
Gal rytoj, gal poryt, po savaitės
Būsi vyrų visų užmiršta.

Vėjas judins ant kapo žolynus,
Svirs pritvinkę jurginų žiedai…
Pasakyki, kodėl, nelaboji,
Jauną kūną lig šiolei žudei?

Plaukia debesys, skuba per dangų,
Greitai tulpė prie vartų žydės…
Nieks ant kapo akmens neišraižys
Tavo vardo anei pavardės.

Metai bėgs tarsi upė pro šalį,
Keisis miestai ir keisis mada…
Tu iš kapo duobės nesugrįši
Niekada, niekada, niekada…