Kelionė į pasaulio kraštą

Kelionė į pasaulio kraštą


Scenarijus
dramos būreliui

Veikėjai (įvairių pasakų personažai):

traukinukas
plėšikas
Freken Bok
ragana,
motina (pamotė) ir dvi jos dukterys
blogiukas
Šapokliak
kontrolierius

                                    Skamba linksma muzika. Pasigirsta pranešimas, kad  iš,, Kaktusų“ stoties išvyksta traukinukas į,, Pasaulio kraštą“. Skamba keleivių, laukiančių stotelėje, dainelė.

Keleiviai.      Vyniojasi kelias per mišką, laukus,
                  Jis moja ir kviečia, ir šaukia,
                  Keliausime, kur pasibaigia dangus,
                  Atvykstančių nuotykiai laukia.

                                  Keleiviai pristato savo kelionės tikslus.

Plėšikas. Sunki nežinia susisupo širdy,
                Kur skubų atsakymą rasti?

Ragana.    Kur, kvailas plėšike, keliauti žadi?

Plėšikas. Ne tau, juodaskare, suprasti!

Plėšikas. Aš ieškau berniuko – pasislėpė jis,
Auksinis! Iš aukso nulietas!
Mane sustabdys tik juodoji naktis,
Be jo man nėra žemėj vietos!

Freken Bok. Prapuolė Mažylis! Jo niekur nėra!
  Mažyli! Bandelės atšalo!..
  Pasižadu: būsiu nuo šiolei gera,
  Tau paruošiau vietą prie stalo…

Ragana. Skubu nuo pat ryto, per dieną skubu –
Gyvenimas verčia skubėti…
Šį skystį (rodo buteliuką su nuodais) įteikt undinėlei svarbu
Ir piktąjį kerštą pradėti!


Blogiukas. Aš trokštu valdyti, aš trokštu valdžios
Ir skraidančio margo kilimo,
Jūs ieškote veltui to blogio pradžios,
Jums nosys ištįs nuo laukimo!
Motina
(pamotė). Neverkit, dukrelės, jau sriūbaut gana –
Surasim kurpaitę auksinę!
Protinga mintis galvą veržia viena…

I duktė. Man koją kurpaitė nutrynė…

II duktė. Ir man skauda koją – kurpaitė maža,
Gal… reiktų jos dalį nupjauti?..
Motina
(pamotė). Neverkit, dukrelės, jau sriūbaut gana –
Pavyks karaliūną apgauti!..

Šapokliak. Aplinkui mane tiek painiausių kelių…
Važiuoju aš atostogauti!
Prasmukti be bilieto, aišku, galiu –
Konduktorių rimtą apgauti!
                                  Keleiviai nekantrauja, o traukinuko vis nėra. Visi be galo pikti, kad jis vėluoja.
Keleiviai Greičiau, traukinuk, ko ritais taip ilgai?
(dainuoja). Greičiau, traukiny, paskubėki,
Nejaugi tau kelią pastojo vilkai?
Greičiau tu į stotį bildėki!

                Pasigirsta traukinio švilpimas. Jis atvažiuoja gerai nusiteikęs.
Traukinukas. Nuo kalnelio ant kalnelio
    Linksmas aš skubu!
    Ten, miškelyje prie kelio,
    Sutikau draugų.

    Su kiškiu žaidžiau krepšinį,
    Su ežiu dūkau…
                    Jiems gėles iš pievų skyniau –
    Tad ir užtrukau.

    Pažadu nebevėluoti –
    Pažadus tesiu,
    Į pasaulio kraštą skrisim
    Šiuo keliu tiesiu!
                Visi keleiviai lipa į traukinuką skubėdami, braudamiesi, stumdydami vienas kitą.
Visi keleiviai
(po vieną). Aš į priekį!

Aš – į galą!

Aš per vidurį rangaus!

Ko lipi, sukriošęs kelme,
Tiesiai ant žmogaus?

Aš labai skubu, praleiskit!

O labiausiai aš skubu!

Man kelionėje nuveikti
Reikia daug darbų!

Traukinukas. Mes vėluojančių nelaukiam –
    Reikia paskubėt,
    Tučtuojau linksma kelionė
    Turi prasidėt!

    Ilgas ilgas traukinukas
    Rieda – tru tū tū!
    Į pasaulio patį kraštą
  Jus nuvežt žadu!

Visi keleiviai. Likite sveiki, namučiai,
                    Tariam iš širdies,
                    Į kalnelį, į pakalnę
                    Traukinys riedės.

                                Pasigirsta traukinuko švilpukas, ir jis pajuda iš vietos.

Traukinukas. Tru tū tū bildai bildūta
  Bildu bildu barkšt!
  Tru rū tū kildai kildūta
  Kildu kildu karkšt!
                                Traukinukas pamato pievoje žydinčias gėles. Sustoja ir mėgaudamasis uosto.
Visi keleiviai
(po vieną) Kas čia daros? Kas čia daros?

Kils tuojau keleivių karas!

Kur tavieji pažadai?

Gėdą, slieke, praradai?

              Judinkis greičiau į priekį,
              O ne pievoje tupėki!..

              Pakalnutės jam parūpo!..
              Negadink keleiviams ūpo!

Freken Bok. Kas čia vyksta? Kas čia vyksta?
  Freken Bok baisiausiai pyksta!
  Kur tavieji pažadai?
  Ką tarp tų žolių radai?
Visi keleiviai
(po vieną) Tu čia kaltas!
                Tu čia kaltas!

Kam skabai žolytes baltas?

                Mes nevalgome gėlių!..

Freken Bok. Be Mažylio negaliu!..
Traukinukas
(svajingai) Balta gėlelė, balta gėlė –
Varpelis tyliai šneka,
Balta gėlelė – tai ne žolė,
Pražydusi prie tako.

Tau pakalnutė iš tolo mos
Pavasarį prišaukus,
Prikvipęs vėjas oi kvatos
Ir įsivels į plaukus.

                Keleivių pyktis po truputį atslūgsta. Visi akimirkai lyg ir pastebi, kokie gražūs pakalnutės žiedai.

Visi keleiviai. Varpeli baltas, dilin dilin
  Į kelią palydėki,
  Tikslai ir siekiai mus ves tolyn…
  Tik… verkti nepradėkim!..
                              Pasigirsta traukinuko švilpukas. Keleiviai jau truputį linksmesni, kalbasi su švelnesne ironija.
Visi keleiviai
(po vieną) Baisiai vėjas plaukus velia…

Oi oi oi, man dantį gelia…

Kur vėduoklė, akiniai?
Bildam… tarsi kaliniai…

Tu – be bilieto važiuoji
Ir nėmaž neraudonuoji!

Įgijau drąsos, brolyčiai,
Kad pasaulį pamatyčiau…

Mano nosinaitė dingo!

Tas žioplys ir vėl užspringo!..

Nesėdėki išsižiojęs…

Tu nelipk, drambly, ant kojos!

Tai linksma kelionė mūsų!

Nekraipyk, plėšike ūsų!
                    Traukinukas pradeda stoti.
Vėl stotelė – o lia lia,
O aplink giria žalia…

                                  Visi keleiviai nenoromis lipa iš traukinuko, tačiau jau pyksta mažiau. Pasigirsta lakštingalos daina. Visi suklūsta.

Keleiviai
(po vieną) Ša! Kažkas giedoti bando…

Gal namų kas nesuranda?..

Gal kas girioje paklydo?..

Gal… gaidys miške pragydo?

Lakštingala. Tiu riu riu ti ra ra riu
Girią linksminti turiu,
Tiu riu riu ti ra ra ry
Kas triukšmauja pagiry?

Tiu riu riu ti ra ra riu
Giesmeles švelnias kuriu,
Tiu riu riu ti ra ra ry
Kas ten klega pagiry?

Visi keleiviai
(po vieną truputį atlaidžiau).
                Tai lakštingala laukinė –
Aš gerai žinau…
Ją suradęs pasigauti
Greitai privalau!

Ji auksinė, po galais,
Padalinsim gabalais!

Aš jos vietoje giedosiu –
Jau giedot bandau…

Anei medyje, nei krūme
Jos aš neradau!..

Ji auksinė, po galais,
Padalinsim gabalais!

Jūs atspėkite, bičiuliai,
Kurioje ausy
Zvimbia, ūžia, aimanuoja?..
Jūs visi kurti!

Ji auksinė, po galais,
Padalinsim gabalais!..

Dėl kažkokio kvailo paukščio
Tenka vėl stovėt…

Oi, baisu! Puota be mūsų
                Gali prasidėt!

                Ji auksinė, po galais,
Padalinsim gabalais!..

Traukiny, kantrybė trūksta,
                Vežk greičiau, prašau!..
                Jei neveši, kontrolieriui
                Skundą parašau!..

                Vėl pasigirsta lakštingalos giesmė.

Traukinukas. Paklausykite giesmelių –
                    Dieviška galia –
                    Jos balselio sidabrinio,
                    Aidinčio šalia.

                    Ši giesmė į dangų kyla,
                    Žadina viltis,
                    Jos giesmelėj sidarbrinėj
                    Aidi paslaptis.

                    Ji mums kviečia vasarėlę
                    Tiu riu riu ti riu,
                    Jai už giesmę, švelnią, trapią,
                    Padėkot turiu…

                                  Traukinukas liūdnas, nes keleiviai nenori klausytis sidabrinės lakštingalos giesmės. Tačiau dabar jie jau kalba atlaidžiau, su dar švelnesne ironija, gailesčiu.

Keleivis. Dėl lakštingalos iš proto
Traukinys išeis…

Traukinukas. Jos daina tiu riu ti riu riu
    Išprotėt neleis…
Keleivis.   Jis – beviltiškas ligonis,
  Reikia jam padėt…

            Traukinukas patenkintas, pajutęs keleivių balse užuojautą.
Traukinukas. Ačiū… Nuostabią kelionę
  Galim vėl pradėt…

Tuo metu į traukinį įlipa kontrolierius.

Kontrolierius. Kontrolierius esu. Labą dieną
                  Tararam bararam!
                  Sugavau zuikį puikį ne vieną
                  Tararam bararam!

                  Ko gi drebate? Bilietus prašom
                  Tararam bararam,
                  Jei neturit – baudelę surašom
                  Tararam bararam.

                                  Kreipiasi į Šapokliak.

                    Ko staipais? Prašom bilietą traukti
                    Tararam bararam,
                    Aš nepratęs ilgai ko nors laukti
                    Tarary ra ra ram bararam!

Šapokliak (bando įsiteikti).

  Mano bilietas?.. Kur jį padėjau?..
  Tyraram byraram.
                  Taip ramiai visą kelią sėdėjau
                  Tyrary ra ra ram byraram.

                  Gal išskrido pro langą su vėju
                    Tyraram byraram,
                    Kai su pamotės dukrom plepėjau
                    Tyrary ra ra ram byraram.

Kontrolierius. Aš, brangioji, nepratęs juokauti
  Tararam bararam.
    Nepavyks kontrolieriaus apgauti
                    Tyrary ra ra ram byraram.

            Keleivių širdys darosi atlaidesnės.

Keleiviai. Pagailėkite, prašom, nebauskit,
Ji tikrai nekalta…

Pažiūrėkit, iš išgąsčio dreba
Ir kaip popierius stovi balta…

Kontrolierius. Aš, brangieji, nepratęs juokauti
  Tararam bararam.
  Nepavyks kontrolieriaus apgauti
  Tarary ra ra ram bararam.

Šapokliak. Niekada niekada nemeluosiu
Tarararm bararam,
Tik su bilietu saugiai važiuosiu
Tyrary ra ra ram bararam.

Kontrolierius. Į policijos nuovadą eisim
                    Tararam bararam.
                    Verk neverkus – sukčiauti neleisiu
                    Tyrary ra ra ram bararam.
Keleiviai
(po vieną).  Koks jis piktas!

    Jam nieko negaila…

                    Jo nežeidžia rauda!..

                    Užsispirti taip ožiškai – kvaila…
                    Tu… nerasi draugų niekada!..

Staiga rytuose nušvinta aušra. Akinanti šviesa priverčia visus suklusti. Teka saulė…

Traukinukas. Pažvelk į rytus – aušra skaisti
  Padangėje ištiško,
  Auksinis saulės spindulys
  Jau vaikščioja už miško…

  Ji – karalienė dangaus skliautų,
  Mus žadina ir kelia…

Kontrolierius (lyg susigėdęs traukinukui).
  Nebežiopsoki, tau sakau,
  O judinkis į kelią…
Keleiviai (susigėdę, lyg pirmą kartą išvydę stulbinantį ryto grožį).
Aušra ištiško…

Skaidri rasa
Gėlės taurėj sužvilgo…

Rasos karoliai papuoš tave –
Juos susiverk ant smilgų…

Aušra ištiško…

Traukinukas. Ji tau duota
  Gyvenime tik sykį…
  Pažvelk dangun, nusišypsok
  Ir niekad nebepyki…
Visi (tarsi vienas kitam).
Pažvelk dangun, nusišypsok
Ir niekad nebepyki…

Traukinukas. Ištieski ranką, ją paliesk –
  Pajusi virpant širdį…
  Kas neregi pirmos aušros,
  Tas ir širdies negirdi…

Visi. Kas neregi pirmos aušros,
Tas ir širdies negirdi…

Traukinukas. Į kelionę, į kelionę tru tū tū
    Kontrolieriau, piktas dėde, kurgi tu?

Konrolierius. Pakerėtas stoviu vietoj ir žiūriu…
  Jokio pykčio širdyje  nebeturiu…

Visi. Tru tū tū bildai bildūta
Bildu bildu barkšt!
Tru rū tū kildai kildūta
Kildu kildu karkšt!

Pasigirsta balsas:,, Kita stotelė -,, Pasaulio kraštas”. Aidi džiaugsmingas traukinuko švilpukas.