Tarp aksominio juoko ir skausmo,
Tarp nakties ir ryto slenksčio
Ašaros trupinėlyje suspaustas pasaulis...
Įsiklausyk, kaip ten šėlsta vėjas,
Kaip tyliai verkia pamirštas lietus.
Tolumoje plevena išsvajota laimės liepsna,
O tu vis skubi ne tuo keliu...
Pamiršai, kaip miršta tavoji žvaigždė
Tau kuždėdama: „aš gyva“.
Tik juodam sielos pakrašty suklumpi
Surinkęs ašarų šukes....
Sudužo...
Pabiro pasaulis blaškomas vėjo...


tutuke






