... Gyvenimas dviejuose kambariuose, kurių durys neatsidaro į vieną koridorių.
Koridorius tik vienas, iš kurio galima įeiti pro vienas duris į vieną kambarį, bet atgal jos neatsidaro. Kas tie per kambariai?
Viename-melas, skausmas, žiaurumas, neapykanta,, apgaulė ir nepasitikėjimas. Sienos tamsios, į kurias įkaltos surūdijusios vinys, ant kurių kabo nudegintos likimo skiautės. Langas labai mažytis pro kurį matosi nuolat plaukiantis rūkas...
Kažkur paslėptos durys. Kaip greit jas surasti? Gal jų, kasdien ieškosi, liesdamas apipelijusias, drėgnas likimo sienas, o gal pasiseks jas greitai surasti, bet gal tu jų nesurasi...
Jei tau pasiseks praverti kitą kambarį, iš to pačio gyvenimo koridoriaus, tikrai atgal išeiti durų neieškosi. Jame visada šviesu, girdisi švelni muzika, tvyro džiaugsmas ir gera nuotaika. Čia apkabina gerumas, meilė visiems. Tu myli visus ir esi mylimas. Čia visko yra, visko tiek daug, sau pasiimti ir kitiems duoti.
Čia toks didelis langas, iš rožių žiedlapių pasiūtos užuolaidos, prie stiklo prilipęs nuostabus pasaulis...
Gyvenimo durys vienodos, turi nujausti širdimi, kurias atidaryti iš ilgo gyvenimo koridoriaus