Dažnokai laukiu,
dar dažniau tu ateini.
Galvoju -
prastas mano skonis,
nes tavo kontūrai
labai jau nekokie.
Ir pats dar suprantu
kad mūsų laikas buvo,
toks pat gražus,
kaip rudeniško
laiko purvas.
Pati gi primeni man vis,
kad tavo meilė
-
skirta vien tik poetui,
kuriam tikrai nepagailėtum tu
sriubos ar kasrytinio minjeto.
Ir būčiau aš poetas.
Ir gal net su tavim.
Ir gal net įsikeltumėm
kartu į vieną urvą.
Tik sunku susitaikyt su mintim,
ką visas miestas murma.
Juk tu - elitinė
stoties rajono pažiba ir.....