Spalio diskas

Kartais vakarai susiskleidžia į netobulas mantras,
Pirštus, druskų kasyklose vedžiojančius įmantrius raštus, -
Taikos paukščius, kurių rūšių nepažįsti
Ir šauki pagal akių spalvą,
Gal tu šauklys spalio, kai išskirtinis braižas-
Pasikartojantis geltonas šnaresys
Ant Žaliakalnio, o pakalnėj mergaitė
Kalbasi su Dostojevskiu, Kafka,
Nesvarbu, su kuriuo, iš numirusių keliamu.
Gera suspaust svetimus šonkaulius.
Toks apkabinimas- kitas kvėpavimo ritmas.
Šitas ruduo jau išmoko pavakariams
Pritemdyti saulę,
Nedrąsiai primint apie sapne degantį diską,
Kuris visą rytą vijosi traukinį.