Nešaukit rudenio, miškai!
Jis pats ateis į jūs platybę,
Nes po šalnos anksti rytais
Gyvybės ašaros sužibo.
Neverkit rudenio, miškai!
Jisai pravirks nutolęs vėjy,
Vasarvidžio sapnų gelmėj
Ilgai ir atkakliai budėjęs.
Nešvęskit rudenio, miškai!
Jisai nuklys tolyn į rūką,
O vasara šypsos kaltai
Naktin svajingai įsisupus.
Nelaukit rudenio, miškai!
Jis nuogu stinguliu apkvaitęs.
Sau klaidžios vėjyje laukais
Į žiemą vasarą iškeitęs.
Šypsokitės, liūdni miškai!
Geltonį lapuose pajutę,
Raudos ir priešinsis ilgai
Nuogutės šakos šalčio pjūčiai.
Gedėkit, protėvių miškai,
Skausmingai savastį praradę.
Pavasarių šiltuos ūkuos
Skliaute šlamės atgiję medžiai.
2008
2008-11-25 15:50
Santykiu 2:3 skiriasi penkialygininkų vertinimas. Mano 12 skaitytojų davė 3 su viršumi, o 3 – 2 su viršum. Kur teisybė? Toks skirtumas labai nerealus.
2008-11-12 17:27
Duodu 5 be kalbų. Ir nėr ko nuvertinti kūrinio, nes: gražus, vaizdingas ir iš dūšios sudėtas.
Be jokių abejonių čia.
2008-10-31 14:17
Eilėraštyje kaip užuominos paliestos ir dar kelios temos: išdavystės, neištikimybės, vėjavaikiškumo.
2008-10-30 10:17
Be abejo, Ema. Nė kiek nesistebiu maitvanagiais...
2008-10-29 23:20
patosas ,veržlus jausmingumas -teigiamybė,o ne atvirkščiai.
labai nuvertino tyčiomis,
2008-10-29 16:33
Koks patosas...
2008-10-29 13:04
Jei imsime aiškintis detaliau dėl aukštalygininkų balsavimo, tai prieš tave, Aivarai, vienas balsavo penketu, o kitas, deja, po tavęs turbūt du sukalė pasekęs neklystančio žmogaus nuomone.
2008-10-28 18:19
gerai, kad atgiję :)
2008-10-28 10:51
„Ačiū“, Aivarai, kad „sėkmingai“ nukuolinai mano eilėraštį. Tik mano vietos nėra jokios galimybės užimti! Negalvojau, kad esi tiek pavydus.
2008-10-27 20:03
o jūs tikriausiai vaidilutė iš protėvių laikų? baranauskas jau viską pasakė... taigi nuobodus nieko naujo neduodantis tekstas. 2
2008-10-27 08:36
Taigi iš tikrųjų teisinga pastaba. Paprašiau pataisyti, tai iki šiol „taiso“...
2008-10-25 20:54
Naktin svajingai įsupus.
Turbūt turėjo būti -įsisupus
Paprastai ir šiltai:)
2008-10-25 16:36
Nebėra protėvių miškų, kokie jie kadaise buvo. Jie taip niekingai kertami ir išparduodami svetimiems. Net šventos ąžuolų giraitės iškirstos.
2008-10-25 10:05
gražus rudens peizažas.
2008-10-24 19:28
Puikus rudens nuotaikos poetizavimas... Ti d4l gedėjimo noriu paklausti: kkam gedėti, kas yra gamtos, visatos ritmas... tai natūrali kaita juk... ir net tas perėjimas yra savotiškai žavus... Bet suprantu, čia momento liūdesiukas tarsi :)))
2008-10-24 15:32
Nors apie rudenį ,bet šiltas:)
2008-10-24 14:22
pabaiga graži
2008-10-24 14:18
gražus ir vaizdus.
2008-10-24 14:17
Ačiū, kad pastebėjote klaidą. Iš tikrųjų taip ir turėtų būti. Paprašysiu, kad pataisytų.