Rašyk
Eilės (72288)
Fantastika (2176)
Esė (1688)
Proza (10358)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kas jau kas, bet XX a. istorija tikrai atrodytų turėtų būti išnagrinėta iki paskutinio siūlelio, ypač tarpukario laikotarpis, o visumoj ką mes turim, iš to laikotarpio? Iš esmės bandymus reflektuoti to laikotarpio istorinėm tiesom, stereotipais, politine konjunktūra. Bandymus gražinti, teisinti, bei gal būt slėpti. Ar yra tai, ko mes norėtume nutylėti, valstybine prasme? Ar visko ko nenorime pasakyti galime suversti nežinojimui, šaltinių stokai?
        Keletas pamąstymų apie besikeičiančius vertinimus, gal daugiau bandant istoriosofiškai pasižiūrėti į keletą problemų.

        Psichologiškai, sakykim taip, valstybės gimdymo metu, Lietuva, kaip nauja nacionalinė valstybė patiria gimdymo traumą – netenka sostinės Vilniaus. Valstybė su laikinąją sostine, Dieve, koks laikinumo pojūtis. Kaip pulkas be vėliavos, kaip be vėliavos ne kaip išrodantis, visas įtartinas laivas, taip ir mūsų valstybė augo sostinėje, kurioje po didesnio lietaus, plaukiojo mediniai šaligatviai, į kurių išlindusias neužlankstytas vinis, tūlas miestietis lengvai galėjo susibadyti kojas. Ne didmiestis, o garnizono miestas, kurio gatvėje skambėjo svetima lietuvio ausiai kalba. Bet nežiūrint nieko tai buvo laikinoji sostinė.
        Tai buvo skaudi trauma, pagimdžiusi visuomenines organizacijas Vilniui vaduoti, bet viskas pasibaigę dar skausmingiau 1938 metais, pareikalavus klastingai Lenkijai, užmegzti diplomatinius santykius ir panaikinti tas visuomenines organizacijas, bei pamiršti šūkį, kad be Vilniaus nenurimsim.

        „Klastingas lenkas“, buvo neapykantos objektas visą amžių ir tas stereotipas tebėra gajus ir šiandien. Klastingas lenkas buvo Lietuvoj, bandė organizuoti karinį perversmą, kaip slapti agentai žurnalistai rinko informaciją iš prezidento aplinkos, bandė aiškintis kas čia vyksta (apie tai žemiau tekste).

        Taip kaip ir Jogailos vardo nepopuliarumas pas mus, irgi siejamas su Šapokos istoriografine tradicija, su neapykanta lenkams.
        Taigi priešą turėjome rimtą. Bet tas priešas radosi iš nesusikalbėjimo tautoje, iš nesusikalbėjimo tarp bajorijos ir inteligentijos.

        Atgimimo laikotarpiu, sužinoję apie Ribentropo – Molotovo sandėrį ir slaptuosius protokolus negalėjom patikėti tokia sovietine ir fašistine niekšybe... ir dabar sužinome, kad 1920 metų sutartimi su ta pačia Sovietine Rusija, mes turėjom slaptą protokolą, pagal kurį, jeigu SSRS sugalvotų pulti Lenkiją, mes laisvai leistume tai kariuomenei judėti per savo teritoriją, taip sakant prašom, jei tik norit, mums negaila.
        Ir visa tai padaroma dar iki Liucjano Želigovskio Vilniaus užgrobimo., lenkų mes jau nekentėm, nes lenkas valstietiškam mentalitetui asocijavosi su ponu, dvarininku, su dvaru.

        Klausi dabar savęs, o kuo mes geresni už sovietus. Steigiamasis Seimas vadovaujamas krikdemų ir jų lyderio agronomo A. Stulginskio ratifikavo sutartį, pamindami bet kokią moralę, nebekalbant apie krikščionišką.

        Kitas dalykas dėl pačio Vilniaus. Vertinti lietuvių bajorijos požiūrį ir atgimimo metu atsiradusios inteligentijos, kilusios daugiausia iš valstiečių tarpo požiūrį išeitų vertinti dvi sampratas. Bajorija matė federacinę, ar konfederacinę valstybę su Lenkija, gal net 1772 metų sienose.
        Inteligentija Lietuvą matė etninę., etninėse sienose.
        Sukūrėm valstybę, praradom bajoriją, praradom Vilnių, gyvenom nekęsdami lenkų.

        Želigovskis, Pilsudskis, kiti buvo tos bajoriškos Lietuvos sampratos skelbėjai, nesupratę bundančios tautos siekių. Kad ir pačio Pilsudskio trys iš keturių senelių kilę iš etninės Lietuvos.

        Šiandien vienareikšmiškai pasakyti kas geriau būtų buvę, nėra lengva, juolab ką nors apie kultūrą, meną, koks jis būtų jei mes būtume buvę federacijoj su lenkais, o tuo labiau ir politinę raidą.

        Dabar turim klasikinę literatūrą, kur Žemaitė, Lazdynų Pelėda ar kiti klasikai bajoriją ir dvarą įtvirtino kaip blogio skleidėją, paprastų žmonių skriaudėją. Dar amžiaus pradžioj (XX a.) romantinėj ir realistinėj mūsų dailiojoj literatūroje bajoras, tai antras po šėtono, jis ir našlaitę suvilios, sugundys ir išvys, ir su našle iš kumetyno negeriau pasielgs. Nuomonė formuojama neigiama kaip pagal kokį spec. užsakymą, niekam šiandien nesvarbu, kad taip daryti stengėsi nusigyvenusios bajoraitės Ivanauskaitės ar už „mužiko“ (na eigulio) ištekėjusi Beniuševičiutė, kuriai psiaudonimą Žemaitė uždėjo bene J. Jablonskis, na bet nesvarbu. Kodėl taip daroma buvo, dabar jau tiek to, kaip sakoma, buvo ir be jų kas gadino dvaro įvaizdį.
        Užtat dabar turim absoliučiai sunaikintus dvarus, jų parkus, neturim išlikusios dvarų, aukštosios kultūros. Šis tas liko, bet tai tiek mažai. O mes vis tebe einame pirma karta nuo žagrės, nuo kolūkio.
        Iš čia iš tos neapykantos šiandien atsiranda dėl to politikų galinčių sakyti, kad nereikia mums aukštosios kultūros, kam mums teatras, opera ir baletas, kam mums Nekrošius, Tuminas, Sauka, kam mums dailė, jei yra kaimo kapelijos, tautodailininkai, dainų šventės.

        Kitas įdomus momentas iš tarpukario Lietuvos, yra nepaprastai menkos žinios apie politinius procesus šalyje. Ar tikrai Sofija Smetonienė faktiškai valdė Lietuvą, nes Tautos vadas jos betarpiškai klausė? Ar tikrai ekskunigas I. Tamošaitis buvo ponios prezidentienės meilužis? Ar tikrai valdė Lietuvą Smetonų ir Tūbelių šeimynos, nes Smetonienė ir Tūbelienė buvo seserys Chodokauskaitės, o Tūbelis kas pamena buvo prie A. Smetonos ilgametis premjeras. Į šeimą, sako įėjo dar du „eminencijos“ – kunigas V. Mironas ir minėtas ekskunigas.  Čia lenkų žurnalistai išnipinėję per Jadvygą Tūbelienę, per pasiuntinį Vokietijoje J. Šaulį, kad svarbiausioji šitam „politiniam branduolyje“ buvusi Sofija Smetonienė, o gal I. Tamošaitis? Kas dabar pasakys?
        Kažkaip nėra nei studijų, nei pagaliau literatūros ta tema, tarsi koks tabu uždėtas, o gal aš nežinau, negirdėjau, neskaičiau.

        Kita balta dėmė SSRS įtaka Lietuvai.
        Beveik nepastebėtai praleistas straipsnis apie tai, kaip SSRS finansavo ne tik pogrindinės Lietuvos komunistų veiklą, bet ir tautininkų partijos spaudos leidybą, o gal ir kitas reikmes. Kaip tą paramą iš Rusijos ambasados eidavo pasiimti ta pati Sofija Smetonienė arba garsus rašytojas V. Krėvė, ar kiti tautininkai.

        Niekam neįdomu, kaip vienas tautininkų šulas savo prisiminimuose virkauja apie spaudos kioskuose lentynas laužančius sovietinės propagandos flagmanus „Pravda“ ir „Izvestijas“, kurių čia buvo parduodama dideli tiražai. Žinant kad pogrindinė LKP buvo nedidelė, galima drąsiai sakyti, kad skaitė juos nemažai įvairių žmonių.
        Arba sovietinio veikėjo memuaruose pasakojama, kaip Kauno kinoteatruose buvo sausakimša kada buvo rodomas „Čiapajevas“, ir kaip komunistuojantis jaunimas gailėjosi žūstančio didvyrio Uralo upės vandenyse. O tokia skrupulinga valdžios opozicijai karinė cenzūra šį filmą tai uždrausdavusi, tai vėl rodydavusi, tarsi dar pareklamuodama, juk uždraustas vaisius skanesnis. Dar pridėkim tokią galingą propagandos mašiną, kaip kino kroniką, kurioje skelbiama apie SSRS pasiekimus, Maskvos metro atidarymą, hidroelektrinių, milžiniškų gamyklų statybas, propaguojamą visuomenę be išnaudotojų ir išnaudojamųjų.
        Dar pridėkim Maskvos ambasadoje dažnai rengiamas arbatėles, kur lūžo stalai nuo valgių ir gėrimų, ir prie jų vaišinosi tie, kurie 1940 metais sveikino sovietinę okupaciją arba gavo svarbius postus.

        Gal nebuvo tų „šventų karvių“ pas mus anuomet, tik štai, mes visada smerkėm tuos, kurie tai darė atvirai, o kas slaptai tuos garbinam ir po šiai dienai.
        Juk SSRS pasiuntinys Kaune Aleksandrovskis įspėjo senelį, kataraktos kamuojamą, pusiau apakusį, prezidentą V. Grinių, 1926 metais gruodžio 16 vakare, kad bus perversmas. Pasiuntinys žinojo, kas vyksta kariuomenėje susikoperavusioje su tautininkais ir krikdemais, tautos po rinkimų nustumtais nuo valdžios. Bet prezidentas gal net nesuprato ką jam sako.
        Po to Maskva leido sušaudyti keturis bolševikus, kad pateisintų perversmą ir legitimuotų perversminę valdžią. Viskas vyko su Maskvos palaiminimu ir žinia. Vadinasi Smetonos rėžimas buvo priimtinas Maskvai, gal čia reikėtų ieškoti ir to pasigesto, vieno šūvio 1940 metų vasarą, po tas baltas dėmes, ir po tas 1926 ir ankstesnių metų istorijas, apie kurias mes tiek mažai težinome. Nuo tų slaptų protokolų, ir pradėti vynioti visą istoriją.

        Gal 1940 metais įvesta sovietinė kariuomenė, buvo tik 1920 metų sutarties išdava, ji buvo įvesta laikinai tolesniam žygiavimui į Vakarus. Juk rusai pripažįsta, kad buvo ruošiamas preventyvinis smūgis Vokietijai. O mūsų generolai nusenusiam prezidentui ir tautos vadui vieningai raportuodavo – kariuomenė nepasiruošusi bet kokiems veiksmams, kariuomenė nepasiruošusi – 1938 po Lenkijos ultimatumo, 1939 po Vokietijos ir 1940 po SSRS nepasiruošusi.
        Vėl gi istorikų reikėtų paklausti, kodėl rašo biografijas generolų, kurie neparuošė kariuomenės, per tuos dvidešimt metų, kuriuos turėjo, kodėl gimnazistai turėjo mesti pinigus kariuomenės ginkluotei stiprinti, kai tuo tarpu, kariuomenės vadu patapus gen. S. Raštikiui, (jis buvo vedęs A. Smetonos brolio dukrą), buvo ženkliai padidintas lėšų skyrimas ir kur tos lėšos nuplaukė?
        Kodėl kariuomenė buvo nepasiruošusi, o gal buvo pasiruošusi, tik vadovybė vykdė 1920 metų slaptus įsipareigojimus?

        Gal tada ir okupacijos nebuvo, jei jau klastoti tai klastoti iki galo, kad paskui po kokio nors šiandieninės Rusijos preventyvinio blickrigo, (koks buvo prieš Gruziją) prieš Lietuvą galėtume pateisinti kokią naują okupaciją, sugalvoję kokį nors nerevoliucijos terminą, bet su ta pačia potekste, kad jau tiek ta valdžia buvo visus užknisusi, kad baigėsi visi gelbėtojai, nebebuvo prieš ką balsuojant protestuoti, tai tauta pasirinko valdomą demokratiją, pigią naftą ir dujas, o ne bevizį rėžimą su uraganų ir ekonominių krizių krečiamą JAV.

        Tauta manė kitaip negu politinis elitas, sukilo 1941 metais birželio mėnesį, bet nežinodami kas yra tikrieji išdavikai, su vokiečių palaiminimu ir be, ėmėsi naikinti žydus. Suveikė, matai viduramžių mentaliteto reliktai, kad už viską kas bloga yra kalti žydai, tai ir vertė visoj Lietuvoj į griovius, buvusius savo kaimynus su žmonom su vaikais, tik turtą nepamiršdami pasidalinti.
       
        Vis tik, jeigu jau žinom, kiek 1939 metais vienam lietuviai teko radijo imtuvų, kiek mes pagal radijo imtuvus lenkėm Italiją ir kiek atsilikom nuo Latvijos, tai tokius paprastus dalykus, ko gero, nusipelnom žinoti geriau. Kas mus valdė, kaip valdė, ar buvom ir kiek buvom nepriklausomi, o jei buvom priklausomi, tai nuo ko, kaip ir už kiek parsidavinėjom.
        Užtat pas mus ir nėra visuotinio pajamų deklaravimo, vis iš tų baltų dėmių einanti tradicija.
2008-10-24 08:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-09 19:12
Ferrfrost
O, kiek naujo suzinojau, atskleidete labai idomiu istorijos detaliu!
Deklaracijos, net ir visuotines kas nori gali nuslepti, korupcija yra visur, ji daug vardu turi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-03 13:10
Aurimas Nov
Šiaip tai dar noriu kartą pasižymėt čia komentaru. Darsyk perskaičiau.
Šiaip tai pasikartosiu, kad išties tvirtas esė, su savo charakteriu. Gan kietas riešutas.
Įdomūs palyginimai, išsireiškimai, paslėpti po kabutėmis ir be jų.
Super. Nerandu prie ko prikibti, o tikrai norėčiau.
5-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-31 02:47
Aurimas Nov
Labai tvirtas esė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-25 12:57
Valdovė
Labai įdomu skaityti.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-24 13:30
moli
:)  įdomu skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-24 13:06
Kirais
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-24 13:06
Kirais
Tarpukario metais žmonės buvo apgaudinėjami ir valstybės politikos, ir jų vadovų. Manė, kad yra taip kaip jiems buvo sakoma, o iš tikrųjų, į vieną dūdą priešai pūtė visais laikais ir pučia ligi pat šiolei. Mažoji Lietuva, Kaliningradas, niekam nerūpi, o tai buvusi Lietuva, laikinai paskolintas plotelis. O kodėl nebesugrąžiname? Viskas turi savo priežastį. Ir melas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-24 12:57
Kirais
Už tai pasitikėti valstybės istorija yra netikslinga. Istorija - kaip Biblija: tikėsi arba ne. Ir viskas tuo pasibaigia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-24 12:03
ZELIONKEZ
Ir ką gi visa tai parodo? Ogi tik tai, kad niekada nieko nereikia nekęsti, kad neapykantos pajutimas yra ženklas apie bundantį blogį. Kad mes visą gyvenimą turime sterializuotis nuo to blogio ir mokytis mylėti, kad visa istorija, Lietuvos ir viso pasaulio tik patvirtina tai ir kad ji niekada nesikeičia, ir kad pasikeis tik tada, kai visos institucijos pirmiausiai pradės rūpintis moraliniais dalykais: šeimos institucija, mokyklos inst., valdžios ir t.t.
                    Ir ką gi visa tai parodo/ Ogi tai, kad rašytojai (net ir poetai:D) turi lbai atsakingai žiūrėti į savo rašliavas, į galutinį produktą, kurį pateikia visuomenei, kad nebūtų jų kūryboje pradžios užuomazgų to, kas paskui gali išvirsti į visuotinį kažko nekentimą, ar net nušlavimą nuo žemės paviršiaus. Prostitucija klesti visur, visuos sluoksniuose ir tarp kūrybos žmonių taip pat. Prisipažinkite sau (nerašau prisipažinkime, nes esu tik vabalas:D) kiek parašėte kūrinių, į kuriuos pridėjote daug įvairių dalykėlių vien tik dėl populiarumo, siekio būti įvertintais, moderniais, avangardistiškais..Ar dažnai galvojate, ką nuveiks jūsų kūrinys visuomenėje, kokį pėdsaką ji paliks pavienio individo sąmonėję?..Galvojate, kaip jis bus įvertintas, kaip juo žavėsis, į kokį lygį pakels jūsų kartelę.., na kiek už tai užmokės ir t.t. Kas tai yra? Ar ne prostitucija? Kartais net nesuvokiama ir neįsisąmoninta, be vis dėlto prostitucija ir tiek.
        Mums labai smalsu sužinoti, kas ir kieno kada buvo meilužė ir parašyti tikslią istoriją, kai kur kas svarbiau turėtų būti surasti ir suvokti kurioje srityje prostitucizuojasi mūsų siela. Kokią reikšmę mums turės tvarkingai kažkokioje, kad ir didžiausioje pasaulio bibliotekoje suguldyti bedūlantys mūsų tautos istorijos puslapiai, kai tos tautos papračiausiai jau nebebus, bus galutinai susinaikinusi įvairiu prostitucizavimusi, įskaitant ir girtuoklystę, narkomaniją, nemeilę artimo savo, net vaikų, ką jau čia bekalbėti apie tolimą savo:D
        Skaitau apie tą smetoninę valdžią, sovietus ir žydų naikinimą ir matau, kad viskas šiandien gali pasikartoti dar baisiau, nes žmonės dar labiau yra išsigimę, apnuodyti „vertybių“ nepaliaujamai pilamų ant tautos galvos iš to kanalizaijos vamzdžio vadinamo televizorium. Mes jau nebenorim gyventi savo gyvenimų, mes norim sėdėti prie rakto skylutės ir žiūrėti į realybės šou. Užsieny jau pilna tokių, kurie patys susirengia sau ekstremalius realybės šou ir yra pasiryžę paaukoti net savo gyvybes, kad tik tą šou parodytų televizija, ką jau kalbėti apie kitų gyvybes, tos seniai tapo vabalų gyvybėmis. Tai yra pasaulinė protitucizacija visais frontais.
        Niekas eidamas į valdžią nebegalvoja, kaip gelbės Lietuvą, o tik su kuo galės koalicizuotis, kad įgytų dar daugiau valdžios ir apsirūpint visam šiąpusiniam gyvenimui. Norisi užsikišti ausis, įgrūsti veidą į rasą ir kartoti o ir om nuo ryto iki vakaro, kad tik politikų bataljonai be jokio - ačiū, prašau, ar galima- nesikabarotų iš visų pakampių į tavo smegenis, ir nepradėtų ten dėliotis iš savo stalčių menkaverčių popierėlių, užuot kūrę protingus įstatymus ir rūpinęsi jų vykdymu. O ir om;D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-24 09:29
ponas lama
Įdomus kompromituojančiom smulkmenom :)Kur politika,ten ir purvas,taip sakant.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą