Gyvenimo moto-principai?

Dauguma žmonių, kokie jie bebūtų, turi skales, kuriomis remdamiesi bando kapstytis savo gyvenime. Dauguma – tuos šablonus pavadintų paprasčiausiais gyvenimo ritmą diktuojančiais principais. Principingumas ir principai... Viskas susideda į tą, kad būtent principai apsprendžia tavo gyvenimo moto. Tačiau  principingumas nulemia ar tuo moto tu vadovausies....
Vadovaujuosi tuo, kad  žmogus  turi ne tik egzistuoti, bet gyvendamas  turi efektyviai bei produktyviai išnaudoti savo laiką.  Sakoma, kad laikas – pinigai. Tačiau šiam teiginiui yra ir antitezė: „Jei laikas – pinigai, tai kodėl žmonės negali nusipirkti laiko“. Per savo gyvenimo prizmę praleidusi šį pasakymą  teigčiau, kad laikas – tai ne pinigai, bet tai pats brangiausias nematerialus bei neįkainojamas žmogaus turtas arba tiesiog  nemokama dovana, gauta gimus. Bet nejau mano moto – „gyvenk dovanotą gyvenimą“? Juk dovana ne visada įpareigoja, ko nepasakyčiau apie gyvenimą.. Kur vien tik pareigos, atsakomybė, priklausomybė....
Bet juk kažkas neambivalentiško turėtų išreikšti pagrindinę mano gyvenimo mintį? Juk visuomet turi egzistuoti empyriškai suprantamos dedamosios, atskleidžiančios – tai iš ko susideda gyvenimo žmogus, kur jau kalba apie jo principus, moto bei credo...
  Paradoksalu, tačiau šiame pasaulyje viskas transformavosi, pakito arba tiesiog iškrypo... Gyvenimo moto – tapo pseudomoto, kurių pagalba puikiai sugebame manipuliuoti užangažuotus rutinos žmones o gal tiesiog tuos žemės kirminus, pakilusius ant pjedės stalo ...
Galbūt tikrai geriau, jokių moto - negu fenomeniškai neumeninis signifikuotas gyvenimas su jais?. ...
Antropomorfiška konvencija by me ...