Rašyk
Eilės (72027)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10316)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ko reikia, kad Lietuva būtų laiminga, turtinga šalis?

Atrodo reikia tiek nedaug, kad pasijaustum laimingas: meilės, šilumos, artumo, pinigų… Visa tai garantuoja psichologinį stabilumą. O jeigu to trūksta arba nėra visai? Tada ir prasideda visos problemos.
Nelaimingais žmonės tampa tada, kai nustoja tikėti, svajoti, viltis. Kai gręžiojasi atgal į praeitį, visus kitus kaltina dėl savo nesėkmių, bet tik ne save. Kai nebežiūrima į priekį, nebelieka motyvacijos judėti pirmyn. Jeigu širdyje tamsa, jeigu mintyse juoda, vadinasi reikia ieškoti kelio į šviesą, priimti pagalbą, o ne visa tai neigti.
Kas yra Panelė Depresija? Antgamtiška būtybė, vilkinti juodus drabužius, žvelgianti tuščiomis akimis, ir laukianti naujų aukų. Jeigu su ja prasidėsi, ji tave užvaldys, smaugs lyg smauglys, ir nieko nieko negalėsi padaryti. Negalėsi pasipriešinti, pabėgti, jos perkalbėti…
Lietuva nėra kažkuo kitokia nei kitos šalys, ir žmonės panašūs. Tačiau pirmaujame pagal savižudybes. O ką tai reiškia? Žmonės nesugeba nugalėti Panelės Depresijos, jie jai pasiduoda. Alkoholis, narkotikai… tai jau gilios problemos pasekmė. Visokie šių dalykų vartojimo draudimai, reklamos minimizavimas nieko verti, nes juos renkasi žmonės turintys asmeninių problemų. Kartais tos problemos yra taip sureikšminamos, ir galėtų būti lengvai išsprendžiamos, jeigu tik jos būtų sprendžiamos. Tarkim, skyrybos… Juk ne pasaulio pabaiga! Bet silpniems žmonėms, neužgrūdintiems gyvenimo tai tampa jau katastrofa, per sunkiu likimo smūgiu. Tie vaikai, kurie vaikystėje paverčiami princais ir princesėmis, kuriems viskas būna atnešama ant lėkštutės, kurie nemoka už save pakovoti, vat jie ir nebesusigaudo žiauriame suaugusiųjų pasaulyje. Silpnos asmenybės, nepasitikinčios savimi sunkiau gauna gerą darbą, sunkiau pritampa prie kolektyvo arba tampa atsiskyrėliais, vien dėl to, kad tiesiog bijo, o gal net nesugeba bendrauti, tikėti savo laime, stengtis dėl jos.
Psichologų yra, tačiau tradiciniam lietuviui tiesiog gėda pripažinti, kad jis turi problemų. Ką gi kaimynas pasakys, jei sužinos? Vyrai mušantys moteris yra tokie silpni, tokie menkaverčiai, o moterys leidžiančios būti mušamos savęs nevertina ir negerbia visai. Įsivaizduokit, tokia šeima, koks pavyzdys vaikams. Tėtis muša mamą, bet juk čia nieko tokio, nes mama jam leidžia taip daryti, nesipriešina. Vaikas, jeigu jis berniukas, tikriausiai elgsis taip ir savo šeimoje. Tuo tarpu mergaitė mato, kad moteris privalo būti paklusni nuolanki “pelytė“, turinti visada nusileisti, nesipriešinti. Tai tarsi užburtas ratas, kuris vis sukasi sukasi, ir niekaip negali sustoti. Šių keturių žmonių iškreiptas mąstymas, vertybių keistas suvokimas, persiduos kitoms kartoms. Baisu, ir tokių šeimų daug, tad ir gaunasi visuotinė paniurėlių, pesimistų, alkoholikų tauta. Žinoma, negalima taip sakyti, yra tikrai puikių, talentingų, gerų žmonių. Valio.
O ko reikia, kad Lietuva taptų turtinga? Mes juk dirbame daug, išsilavinusių žmonių irgi daug, tad kodėl Europoje mūsų uždarbis toks mažas? Tiesą sakant, kažkur veltui buvo praleistas laikas, po Nepriklausomybės atkūrimo buvo užsiimta ne tais dalykais gerinant Lietuvos gyvenimą. Juk tikrai, laiko turėjom lygiai tiek pat, kiek Latvija ir Estija, bet kažkur užstrigom, ėjom tai pirmyn, tai atgal... Prastas valstybės valdymas, didelis nedarbas ženkliai prisidėjo prie gyventojų pesimizmo, apatiškumo, priešiškumo valdžiai. Aš jaučiu, kad viskas eina geryn, taip turėjo būti jau seniau, kol dar nebuvo tokia didelė emigracija. Dabar kiekvienoje giminėje, yra bent po kelis emigravusius žmones. Gaunasi didžiuliai skaičiai. Jauni išvažiuoja ir nebegrįžta. Pilnai suprantu kodėl.
Senėja Lietuva, mažėja gyventojų, bet aš žinau, po kokių penkių metų gyvenimas bus kitoks. Geresnis, turtingesnis, laimingesnis... Tada gal ir liūdnos mintys pas daugelį rečiau užklys. Gyvenimas kaip plaukimas valtyje sraunia upe. Jeigu iškritai, tai dar nereiškia, kad pralaimėjai. Pradėk viską iš naujo ir užbaik kelionę.
2008-10-22 09:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-22 20:03
A Puokas
Psichologinį stabilumą garantuoja tik gyvybės draudimo polisas. Jis svarbus užbaiant kelionę, ypač jei "gaunasi" didžiuliai skaičiai. Man tai tokis nedidskas skaitukas gavosis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą