apie viskį

na ir kas, kad aš nuogas, o sniegas
tyliai krinta, grublėja vanduo-
man bemiegė šalna, o šią dieną
pamirštu, nes negrįšiu namo

viskiu nuoskaudos plautos ir nieko,
kad vanduo tuoj į ledą pavirs-
mirksta properšoj aklosios viltys
neuždusti lig ryto, atgimt

ir tekėti su saule be skausmo,
nors varveklio skaidria atgaiva-
dūžta mintys, keliauja pasaulin,
kai basa pasitiksi mane..