Pakeliui į rytojų
Tu nenori sustoti
Ir pailsinti kojų
Reik toliau tau žygiuoti
O rytojus lyg gralis
Apie jį daug girdėta
Bet ar buvo kas radęs?
Ar kas buvo palietęs?
Pakeliui į rytojų
Savo tiesą lyg kryžių
Užsivertęs svyruoji
Su mintim „nebegrįšiu“
Bet jei kartą išdrįstum
Stabtelt ir atsikvėpti
Apsidairęs išvystum
Ko akims neaprėpti...
Pakeliui į rytojų...
Niekad ten nesuspėsi
O aš pėdom tavojom
Seksiu, kol praregėsi
Pykstuos su skiryba