Apie vilkus šnekėk tik gera-
Įšoks naktį į sapną
Ir vietoj mylimojo pabučiuos.
Kai mėnuo išgalando
Lėbautojams liežuvius,
Pilkas vilkas tupėjo ant
Tavo palangės.
Visą švintantį rytą
Žaidė antena,
O TV snaudė susispaudus
Į raudoną lemputę,
Šnabždėdama, kad aš ir vėl kalbu
Pasąmonės srautais, buitimi,
Kodais, kurių šifrai
Išlaužytų dygstančius protinius dantis,
Jos zyzimas grasino rimuoti,
Mano pačios dienos nepanašios
Į gretutinį ar kryžminį rimą,
Apgriaužtos plėšrūnų,
Apsvyla ir nugula pelenais,
Sielos dėžutėj į Marsą,
Nes išmoko atpažinti,
Kaip sapne kvepia vilkas.