Paskutinis laiškas

Kai sodai baltai žydėjo
Ir gandrai lizduos tupėjo.
Diena jau vakarp ėjo,
Raudonai dangus žėrėjo.

Aš pro langą žiūrėjau.
Tavo laišką laikiau-
Prie krūtinės spaudžiau
Ir tyliai tyliai verkiau.

Širdis krūtinej spurdėjo,
Ji nurimt vis negalėjo
Skruostais ašaros riedėjo.
Ir tavo -laišką liejo.

Šis laiškas tavo -paskutinis.
Visos mintys  užrasytos,
Bet tik gaila nesakytos
Nors man - buvo skirtos