rankomis teka mano atpigintas laikas,
lašais išeina į kelius,
matau, kaip baigiasi tavo saikas,
kaip tresi jo nuograužom savo požemio medzius.
o dirbdamas šnabždi jiems:
kaip jis tyliai atsikels,
žiūrėkit, kaip dabar jis gaišta,
štai trūksta jo raiščiai,
o poromis išeina mano paukščiai laisvėn..