* * *

Vėlei įtraukia
                  mąslus
dienos verpetas
nuolankiai laukiu
            skerspjūvio nakties
kuomet siela nuo kūno atsitraukia
keliauju į kitas erdves virpėt
mirgėt tarp miriadų saulių
ištirpo neapykanta aistra
harmonija ramybė
            priešgyniauju
reikės  sugrįžt
ir efemeriškai virsme
atsispindėt
dienos nelaukiu
tylomis maištauju
naktis naktis
    spūstis
vėl  paniškai bijau