BulkaVirš prarajos maitėdos sukas
Kojotai stūgauja laukuos
Pasaulį šį prarijo rūkas –
Sunkiu žingsniu pirmyn skinuos…
Ši dykuma tuščia, vėjuota
Nepagailės manęs mažos –
Maitėdoms aš surengsiu puotą
Dugne giliausios prarajos…
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-10-08 15:10
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-09 23:11
Antgamtiška, Bulka,
jei pagal savo jėgas matuoji - kaip leidžiu sau numanyti, tai teisi, Bulka, esi. Buvo toks žvėrynas muzikoje, pasakoje ir sapne, jokių prieštaravimų, Bulka, aš kalu kopėčias iki paviršiaus.:) Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-08 17:46
Lugnis jei reiktu per egzamina rasyti sio eilerascio interpretacija, gautum dvejeta:D
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-08 17:08
svarbu kad skaito, ania? :DDDDDDDDDDDD
na o jei jau nori dar kad ugdyčiau tavyje kantrybę, mokėk pinigus, gal ir padėsiu. :DDDDDDD Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-08 17:01
Lugnis - AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA!!!
as kantrybes neturiu tiek skaityti!!!:D P.S. nu siaip perskaiciau, ir galiu pasakyti - biski prikliedejai kaip uz tevyne:D Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-08 16:29
o ką maitėdos į prarają skrenda maitintis? Pavadinimas "Praraja" - jei būtų, o dabar, dabar gaunasi, arba "krist į prarają turi lyrinis subjektas, arba ką daryti? maitėdoms puotą rengti " Virš prarajos" - bet maitėdos tai mintantys negyvu kūnu. žodžiu daug kojotų ir praraja, lyrinis subjektas renkasi pamaitinti gyvuosius o ne šokti nuo jų į prarają. Labai dramatiškas išgyvenimas, labai vaikiškai parašytas. Tik kažkaip keistai, jei lyrinio subjekto dvasinių vertybių skalėje tie visi gyvieji, kuriuos jis ruošiasi pamaitinti yra blogis, jis vis tik dar jiems puotą rengs. citata: "Virš prarajos maitėdos sukas
Kojotai stūgauja laukuos Pasaulį šį prarijo rūkas – Sunkiu žingsniu pirmyn skinuos… ----------- pasaulį prarijo rūkas suprantu jog autorius kalba tokiu įvaizdžiu apie negandas, tamsą, negi jis vis tik juos daugins būdamas jiems maistu, o nešoks į prarają, jei pasaulį šį, pasak jo "prarijo rūkas" --- Pilėnuose Lietuviai pasirinko prarają. Su Kunigaikščiu Margiriu, juk jie žinodami, kad yra jų mažiau, ir jėgos fizinės nelygios, vis tik savo dvasinėms vertybėms, įsitikinimams liko ištikimi. T.Y. kovojo Pilėnų pilyje iki paskutinio kraujo lašo ir susidegino - nepasidavė vergais į nelaisvę, nepaliko nei maisto nei kitų daiktų ir dalykų, viską sudegino. Nei moterų fiziologinėms priešo reikmėms, seksualiniam pasitenkinimui, nei vaikų, kovodami kol kardą pakelia, smalos nupilti statinę pakelia o kai jau jėgos išsenka į ugnį. Ir čiau banbyna sory, nei kauliukų poagraužti maitėdoms nepaliko. (o mirs tai visi, kažkada) bet jie laisvais, t.y. savo įsitikinimų nepardavę. Tai jau maitėdoms liko pelenai. :DDDDDDDD o pas jus taip reik suprasti, tegum ėda maitėdos, tegum dauginasi, juk vis tiek jau išganyti. nu tikriausiai bulka čia visko melodingai privėlėte, bet minties nėr, padrika, tik melodingai. Vaikiškai. |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |