Toli...

Stoviu vėl vienas. Vienas ligšiolei ir vienas vėliau. Virš mano galvos giedras dangus. Man įkandin pučia šiltas vėjas, mano širdis po truputėli rimsta, bet neilgam... Ji pradeda plyšti, kojos bėga, galva nebenužiūri. Aš pasiilgstu tavo bučinių... Aš pasiilgstu pietų vėjo kedenančio tavo plaukus ir tavo mylėtos riešutų skonio šypsenos... Mano miela aš pasiilgstu tavęs... Pasiilgstu bemiegių nakčių vidury laukų. To krištolo skaidrumo dangaus vandens srūvančio tavo lūpom. Pasiilgstu bemargio dugno, kur guli mano širdis, palikta tau...

Neatmenu kada, pradėjau taip galvoti. Gal šią vasarą, šį rudenį. Gal prieš porą metų, bet turbūt kaip tik tada kada gimiau... Neatmenu, nuo kada mano prasmės antra pusė esi tu. Paprasta, žavinga, moteriška, kitokiai pažįstama. Išdidi.

Nepamenu, ties kuriuo stabu sustojo mano širdis, kai įsivaizdavau tave sutinkąs. Nepamenu, kur išėjo mano protas, kai pagalvojau, jog tai galbūt įmanoma. Nepamenu, kuris niekadėjas, vietoj akmens link bažnyčios, nunešė mano širdį.

Atrodo, tai įvyko tik šiandien, besėdint prarastam nežinomos šalies slėny. Tekant gėlam vandeniui. Tu ėjai kita upės puse ir mums niekada nebuvo lemta sugalvoti.

Niekada mūsų norai nesilies toj pačioj drobėj. Mes abu tai puikiai žinom. Tu turėsi Jį aš Ją. Mes niekada nežvelgsim vienas į kitą taip kaip į Jį ar Ją. Tarp mūsų bus nepaliestas baltos taikos grakštumas. Sustojusi akimirka, būties svaigumas.

Šito niekad nieks neaprašys. Tai tik nuotrupos duonos nuo veltėdžio lūpų. Beprasmis šauksmas tavo pusėn. Mano miela mėnulio rugių Deive. Aš pamiršau tave, o tu mane. Mes išsiskyrėm visiems laikams, nors ir nebuvom susitikę. Nei tu nei aš neatmenam tų skaisčių saulei dienų. Nei tu nei aš to išgerto lėbavimo. Nei tavo šypsnio, nei kvapių plaukų. Nei tu nei aš, niekada neatminėm.

Taip kaip visata sukasi, taip kaip mes kvėpuojam, to nekada nebuvo ir nebus, nėra ir nebūdavo. Tai tik iliuzijos obuolys kabantis nostalgiškai. Tai tik Stykso upė, prieš mum parskrendant į žemę. Tai tik aliuzija juodai balta. Tai tik balta bereikšmė plunksna kybanti ore.

Tai tik svajonė palikta mudviem. Tai tik graži fantazija, duota abiems. Tau ir man, mudviem abiem...