Ašara sūria skruostu nuriedėsiu,
Prakaito lašu nuo kaktos varvėsiu.
Medžių ošimu į kelią palydėsiu,
Šaltinio gaivumu atsigerti kviesiu.
Būsiu tau pavėsis, kai pailsėt norėsi.
Būsiu tau žvaigžde, kai dangun žiūrėsi.
Būsiu samana, kai žemėn nukrisi.
Būsiu tau viskuo, jei tik mane išgirsi...
Čiulbėsiu tau lakštingala žiemos pusnyse,
Krisiu kaip snaigė saulės kaitroje.
Žydėsiu piene bekraštėj dykumoj,
Dygsiu žolės daigeliu širdyje tavoj...
Ateisiu kaip vėjas - nematoma, gaivi...
Išeisiu lyg pusnys - balta ir spigi.
Paliksiu tau obelį žydinčia žiemą,
Paimsiu širdies plakimą tik vieną...
Tik... tik... tik... tik vieną...