Žmogus iš praeities

Kaip šaltas tavo veidas,
Žmogau, iš praeities...
Per ilgas laiko laidas,
Nejungia-nuskambės...

Lyg sniegą pabučiavus-
Ant lūpų šiluma...
Prie artimo keliavus,
Sustoju svetima...

Kaip šaltas tavo veidas,
Žmogau, iš gilumų!
Tik liūdna-saulė leidžias
Ir mums jau per vėlu...