Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Lašišos-labai dvasingos žuvys. Kur kas dvasingesnės uz žmones. Ar milijonai žmoniu išsiruošia į didžiausią savo gyvenimo kelionę? Į savo asmeninę meką? Musulmonai, kuriuos taip mes, baltaodžiai laivės ir įvaizdžio vergai, arogantiškai niekiname ar pagerbiame abejotina tolerancija, prilygstančia dzin politikai,  jie, musulmonai, esą fanatikai, turi savo meką ir į ją keliauja, bent mintimis. Ne milijonais, žinoma. 

O lašišos plaukia; upė lašišų pasaulio vandenynuose ieško savo mekos, gimtojo jūržolių lopšio. Kaip sako išmintis, kas ieško, tas ir randa. Tiesa, tai būna jų paskutinė gyvenimo kelionė. Lašišos gulbės giesmė. Iš viso pasaulio kampų ir užutekių, lašišos suplaukia į vieną vienintelę vietą. Vienos angla-prancūzakalbės didžiosios valstybės pakrantėje. Atkeliauja tam, kad paliktų gamtai savo palikuonis, kad pradetų juos tame šaltame vandenyje, kuriame pirmąkart suspingsojo ir jų pačių išsprogintos akys. Milijonai burbuliukų, kurie kada nors, išvengę grizlio ar vilko nasrų, plieniniais žvynais skros viso pasaulio vandenį. Jausdamos savo gyvenimą artėjant prie finišo, jos isplaukia į tą didžiąją kelionę, apvaisina, palieka kaip savo palikimą, testamentą savo vaikus, tas paskutines kelias dienas pakeičia savo spalvą-tampa raudonai violetinės. Karnavaliniai gyvybės ir mirties ciklo šokiai, kostiumai privalomi.  Tada jos miršta, žuvys piligrimės.

Po mirties akies mirksniu reinkarnuojasi į medžius.

Mojuoja žaliais lapų pelekais šaltame rudens vėjyje, apvalios akytės žybsi medžių vainikuose. Kaip taip gali buti?

Gali.

Vykdydamos gamtos įsakymą, lašišos, tiksliau tai, kas iš jų lieka po girios paukščių ir žvėrių puotos, tręšia medžius. Tuos medžius, kuriuos Kolumbas pamatė pirmiausiai. Tuos pačius medžius, savyje riečiančius po keletą šimtų rietimų gyvybės istorijos.  Dabar medžiai tampa turtingi lašišų padovanoto azoto.

O jei į šią kuklią istoriją įpintume kiek fantazijos? Vos vos. Įsivaizduokime:

Riaumojantys žmonių pjūklai paguldo ant žemės šimtamečius, gal net tūkstantamečius medžius. Iš jų vėliau gamina daiktus žmonėms: lentos, parketlentės, kėdės, stalai, mediniai vaikų žaislai (?)... Vieną jų įsigyji ir tu-stalą. Mąstai, kad čia geras daiktas, užsienietiškas, amerikoniškas. Kad medienos akutėse dar galima įžiūrėti lašišos žvyną spingsint, tau net nešauna į galvą. Besidžiaugdamas nauju pirkiniu, pasidedi ant stalo keptą lašiš` medaus padaže. Taip ciklas po ciklo šiek tiek prisilieti prie įstabios piligrimės paslapties.
2008-09-22 10:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-25 11:40
agricola
ko tai valgyti užsinorėjosi lašišos... nu bet gamtoj tokių piligriminių kelionių taigi gausybė, keliauja ir unguriai ir banginiai, pagaliau paukščiai migruoja, kiti gyviai, taip pat ir žmonės...ar žmogaus gyvenimas nėra tokia pat kelionė...man kažkaip ta lašišinė romantika neatrodo tokia išskirtinė, turim ir mes savo šventų vietų, niekas nedraudžia ten nukeliauti jei yra poreikis...ko tai man trūksta tavo pamąstymuose...3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą