***

Ir likęs tarpdury tėškiu save į balą,
Kad ašaras paslėpčiau nuo atspindžio akių.
Ir merkia lietūs sūrios jūros skausmą;
Atgimt aušroj narsus nesugebėjau,
Nors pasakas skaičiau gražias lig sutemų.

Iškėlęs aš sparnus į tėvo žirkles
Pro vaikiškas audras į žemę sugrįžtu.
Ir staugia, ir riaumoja tigrų galvos.
Sugrįžęs liūdnas džiaugsmas netikėtai plyšta
Ir meta akmenuką į mane bala.