Į šviesesnį rytojų

Kai atgijom ir dainos nutilo,
Mirė odės senųjų dienų -
Elegantiškai šiandien atrodom
Tarp pasaulio šalnų ir speigų.

O juk buvo šitai dar vakar -
Klimpo pusnys ir traukės ledai.
Nuo durų lig durų žygiavom
Ir verkėm susėdę draugėn.

Šį rytojų pašlovinę baigėm,
Norim naujo - aukštesnio dangaus.
Dviem rankytėmis dėdei mojuojam -
Pasiimk ir man su savim!
Geras būsiu --