Pasaka apie du angelus

Gyveno danguje du angelai.
Pažįstami jie buvo jau senai.
Traukdavo giesmes, būdami šalia,
Šnekėdavo susėdę apie šį bei tą.

Bet kartą, sutemus, danguje
Įsižiebė nauja ryški žvaigždė.
Ir angelai, gulėdami debesyje,
Atsidūrė tam pačiam sapne.

Vienas buvo juodas, kitas - dryžuotas.
Kas sakė, kad angelų spalva - balta?

Tarsi maži vaikai jie dūko,
Lakstė, siautė, žaidė... Šaukė
Viens kitą netikrais vardais,
Tikėdami, kad sapnas nesibaigs.

Kalba jų buvo labai keista:
Kaip muzika plevenanti ore,
Kaip aidas sklindantis padebesiais...
Ir angelai mojavo išskleistais sparnais!

Vienas buvo juodas, kitas - dryžuotas.
Kas sakė, kad angelų spalva - balta?

Nutūpę ant tos pačios žvaigždės,
Kur ryškai švietė iš po debesies,
Supratę, kad jie tam pačiam sapne,
Jie glaudė vienas kitą glėbyje.

Vien apie meilę kūrė jie eiles,
Niūniavo žemiškas dainas.
Už rankų susikibę iš aukštai,
Skaičiavo tolimas žvaigždes.

Vienas buvo juodas, kitas - dryžuotas.
Kas sakė, kad angelų spalva - balta?

Jų mintys skriejo tarsi kometa,
Nušviesdama nakties skliautus.
Jie nukeliavo į neatrastas šalis,
Iš arti matė Marso kanjonus.

Jie žaidė sapne spalvomis,
Tapydami paveikslus įmantrius.
Dėliodami kryžiažodžius keistus,
Ištrynę kūrė vėl naujus žodžius.

Vienas buvo juodas, kitas - dryžuotas.
Kas sakė, kad angelų spalva - balta?

Taip leido laiką angelai
Juodai dryžuotame sapne...
O kai nubudo... Žemėje
Jų laukė nebaigti darbai...

Gal du angelai ne sapnavo,
Tiesiog gyveno tam sapne?
Juodai dryžuotame, o gal spalvotame...
Čia juk pasaka...
                        PABAIGA