|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-12 11:25
Vat,
kai Kitkutis grįš iš Japonijos, tai supras ir už savo žodžius visapusiškai ir visavertiškai sugebės atsakyti, nes skiriasi vaikas nuo kaimo ar miesto. Ai, nu kas akmenį pavadintų stipusiu arkliu, net ir čia galioja priėjimas, supratimas, paglostymas, ne abejingumas. Ne, be japoniško kimono Kitkis gali negrįžti.:) Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-12 11:03
mano nuomone trūksta išbaigtumo; jaučiasi kažkokia tuštuma, kažko trūkumas.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-12 10:36
"Taip abejingai
ant šniokščiančios upės kranto stūkso arklys" :) Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-12 10:31
bet kas parašytų, bet nerašo... (trupučiuką reiktų gal pasidomėti ir rytų filosofija, tada ir nebus Žmogus - Dievas, o jau visos kitos gyvybės formos, nepoetiškos;
kas jas sutvėrė?.. taip pat ir žmogų, vieną iš gyvybės formų, tarp jų?... visos po saule, o jau skirstymas į mirė žmogus - gražu poetiška, o stipo arklys, nepoetiška. "kodėl neužgeso saulė kodėl nesugriuvo bokštas kodėl nesprogo dangus, juk mirė, mirė mirė žmogus..." - na?... "Taip abejingai, ant šniokščiančios upės kranto, stūkso akmuo..." - akimirka. Mirti švarus, Dievo sukurtas reiškinys, kaip ir visata, kaip ir visos gyvybės formos. Haiku akcentuojamas būties efemeriškumas, tuo pat metu bet kokio daikto ar reiškinio unikalumas, išskirtinumas bei akimirkos svarba. va taip va, žmoguti slapyvardžiu Tarrrka, parašyk, paskaitysiu, gal. :) Blogas komentaras Rodyti?
2008-09-12 09:45
Mintis Radasta mintis ir poetiškai. Kalas lauko, galas kelio, galas gyvenimo.
arklys - energija, jėga-galingumas, veržlumas, kaip upė srauni, energija - net mašina arklio jėgos, koks galingumas... kuriai išsekus gyvenimas baigiasi - o jau, kai ji išsenka, siela apleidžia kūną, kūnas sielą. Galulaukėj, kažko pabaigoje, tolį - didelis ten kažkas, žiūri ir lyg mąstai - atrodo didelis kažkas,galingas nejuda, o gal tik akmuo, didelis, kaip gyvas, (toli galulaukėj) bet taip nejuda, akmuo... išsekus energijai, kūnas miršta, jį palaidoja - pastato gyvenimo gale, pastato paminklą. Akmenį - antkapį. (gal tik karo lauke, to nėra, viskas užželia velėna, ir vis tik, pušys ir ąžuolai, medžiai - jų gyvenimo tarpsnis ilgesnis, gal tik jie tai ir teatmena, po mėlynu dangum...) kas liečia haiku, nebūtina siekti saldaus lyrinio poetiškumo. Ir žmonės Budomis taps ir musės ISSA KOBAJAŠI arkliai - stimpa, (tai ne žema, ne nepoetiška, taip susitarėme tik kalbėti, kad arkliai stimpa, gal tik santykis į reiškinį negatyvus, tai ir atrodo jau nepoetiškai.) arkliai stimpa; gyvenimas - arklys-energija, galulaukėj gyvenimo Akmuo - paminklas, jei ne kare žuvę. gal atmena juos traškanti pušis. Mirtis nėr blogis, tai tik reiškinys. Visatoje tvarka tokia. taip jau surėdyta. :) visi mirtingi, nieko nėra amžino. Kol siela kūne, neša gyvenimas arklys - tave ir tik tave - energija. jei ir yra reinkarnacija, jūs pavyzdžiui gimsit kitu žmogumi, o gal ne, ir tas gyvenimas vėl atrodys tikras - ir jūs tikras, bet tai tik gyvybė - kūnas su penkiomis juslėmis - jis arklys - gyvenime galima jas yvaldyti... energija. ( o jau kad arkliai stimpa, o ne miršta, tai taisyklingai, bet tai gyvybė. musės irgi gyvybė. ) Žmogus ne dievas... |
  |
Lugnis
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |