taip pat, ruduo

Šarminga šypsena rugsėjo
pasiklydusiam gelsvumui - mirkt -
iš ten, kur
kalnų šypsenos - pilių pamatams
nuo spindulių šurmulio pavargusiems-
niūrumą deklamavo.


          ***

Sakyki, brolį, atklydęs iš rudeninio parko
su puokštėmis alyvinių graužtukų
ar vis dar širdgėla kvėpuoji,
nors pakvipęs jūros smėlis
tojon tave sugrąžino
virpesiu palietusias tavas ausis.

          ***

.. Ruduo!
- Mano akmens akys nemirksėjo.