Sudužusi skausmo sėkla,
vėl palietusi mano akių vinį
Kaip permatoma nakties šmėkla,
plukdyk, Nėrie, mano liūdesio litį.
Sutemos užklojusios rankų pirštus...
Padabino lietaus lašai ramumos kelią,
Pamiršus ir vėl džiaugsmo namus,
Renkuos prarastą dalią...
Erškėčio spygliais subadyti pasaulį,
aš maniau per sunku, o juk lyja...
Plukdyk, Nėrie, mano širdgėlos valtį,
šią naktį viskas širdyje nutyla...