Žiemos diena (juodraštis)

Tamsos slaptingame rojuje
Tūno žvaigždynų ūkas.
Diena
Sušlamėjo, sparnais suplasnojo
Lyg nušvitimo stebuklas.
Ilsis rankas susidėjusi
Į dangaus išvargintą skreitą
Sėjėja, pjovėja, audėja
Lyg būtų iš darbo parėjus
Po vasaros prakaito žlugto.
Į miglas įsisiautusi laikosi
Blankumos ir kantrios ramybės,
Lesa šermukšnio uogas 
Baugščios dangaus dievybės.
Atsargiai snapu kapoja
Kartoką šermukšnio skonį,
Stingstančios rankos vynioja
Į rūką uogų raudonį.
Žiema nei sėja, nei pjauna,
Tik nykiai šalčiu užsimoja:
Dieną į tamsumą traukia –
Rimtin gramzdina geruoju.

Lenkiuos prie minčių
Surizgusių gijų,
Kai sninga kartu ir lyja.

2005