Jei turėčiau aš paukščio sparnus,
Tai nuskrisčiau į tplimą šalį,
Aplankyčiau ten savo draugus,
Kurie į Tėvinę sugrįžti negali.
Jie negali sugrįžti į Tėvynę,
Nes čia jiems gyventi sunku,
Ten turi dirbti, kad galėtų gyventi,
Išlaikyti šeimą, kad jai būtų ramu.
Ten išvykęs ir mūsų jaunimas,
Jų jaunystė nesustodama skrieja tolyn,
Nusineškama jų liūdesį ar džiaugsmą,
Kuris nesustos ir niekados nesugrįš.
Bet paukščio sparnai man neskirti,
Negaliu aš nuskristi tenai,
Tik galiu juos mintimis aplankyti,
Pamastyti, ar jiems ten gyventi gerai.
patarčiau atsisakyti rašymo su tariamąja nuosaka- kas taip rašė pirmas- to ir db nėra originalus rašymas, nes lb daug tokios schematikos eilių, nors koks mano reikalas- svarbu rašote,o matau išties nuoširdžiai liejate širdutę:)) bet neišlaistykite jos su dirbtinu trenksmu