***
Maišant mintis
Žalios arbatos puodelyje
Diena tokia drumsta
Kaip arbata atrodo.
Save sąmoningai paklaidinusi
Būties koridoriuose
Jau nevalingai stačiais laiptais
Kopiau iš tų rūsių.
Nesupratau žmonių,
Materializavusių ego
Surūdijusios vielos kvadratuose.
Tik skaudžiai suvokiau prieštarą
Savasties,
Nebetelpančios nė
Į senos vielos kvadratą.
***
Pavargęs smėlis iš delno
byra
O sauja vis pilna
skalsaus žinojimo,
kad ne smilčių kitėjimu
baigtis
matuojama.