Juodas debesis

Atskrido juodas debesis virš mūsų,
Kuris, tartum juodas varnas, sukas ratu.
Nudundėjo netoliese griaustinis didžiulis,
O padangėje sužibo daugybė žaibų.
      Vėjas lenkia medžius prie Žemės,
      Braška stogas pirkelės senos,
      Netoliese jau ir medis palūžo,
      Jis nuvirto ant Žemės gimtos.
Juodas debesis paliejo lietų į Žemę,
Lietus šnara ir taškos aplink,
Visa Žemė nuo lietaus patižo,
Visur balos ir į lauką išeiti nemėgink.
    Vėjas stūgauja, kaukia aplinkui,
    Šėlsta, kiek tik turi jėgos,
    Ir niekas iš anksto negali nuspėti,
    Kiek jis gali mums pridaryti bėdos.
Aplaužęs medžius debesis į tolį nuslinko,
Griaustinis jau dunda kažkur - tolumoj,
Tik žaibo šviesa dar blyksi iš tolo,
Tai rodo, kad debesis dar turi savo jėgos.
    Debesiui nuslinkus Saulės spinduliai pasirodė,
    Kurie sužibo virš mūsų Žemės gimtos,
    Vėjas nurimo ir tyliai šlama tarp medžių,
    Jis net neprimena ką tik buvusios audros


                                                    Telšis
                                                      2008. 09. 05.