Raudonis

Raudonu pažadu pražydusios lūpos, aguonomis - suknelė ir net lengvas skruostų raudonis, toks netikėtas vėsų lietuviškos vasaros (ak, ak, paskutinės jos minutės slysta tarp pirštų kaip pajūrio smėlis) vakarą.


Svajingas laukimas, paklydėlės mintys, vėl ir vėl puošiančios rausvais raštais veido linkį, lapus krituolius šluojantys pirmi rudeniško vėjo gūsiai.


Aš niekur neskubu. Keliai būtinai susitiks. Nėra net nerimo. Tik malonumas. Laukti.