Nėra sekmadienių, yra tiktai lietus:
Ražienoj smilksta mėnesiai ir dienos.
Įstrigęs liepoj pjautuvas, pakelėje - žmogus,
Jeigu tikėčiau, pamanyčiau, kai tai - tu, ne Dievas.
Nėra šventadienių, yra tiktai balta naktis,
Kai mąsliai tyli kaimų keliuose žibintai
Ir tavo veido rūkuose paklydę pirštai. Ar išdrįs
Išglostyti iš tavo lūpų dar nesugalvotą mintį?..
Nėra sekmadienių, yra tiktai lietus,
Kai liepoj sėdi Dievas ir švytuoja kojom,
Nėra sekmadienių, bet tu - esi, o pakelėj - žmogus, -
Gražiausią gaidą laikas mudviems groja.