Senoji kraustosi miestan

suvažiuoja

surūko po vieną

batų nesiaudami
priemenę išmaklinėja

paspiria bulvę pernykštę

imas tavęs –

iš spintų ir stalčių iškrato
suplėkusį tavo gyvenimą
bei ryšulį dūlančių rublių

pasišaipo
pečiais pagūžčioja

pasiraitę rankoves
sudarko metų dėlionę:

naftalinu trenkiančius rūbus
pasoginius lino rietimus
pajuodusį stalo sidabrą
išgeltusias staltieses
raižyto stiklo grafinus
ir pluoštą prieškario nuotraukų –

velka parduoti į turgų
pusvelčiui – po sentimentą

ir tave dar pridėtų
tik kainos niekaip nesutaria –

per brangiai – neims
per pigiai –

et…