Lašai apsento padega kraują,
Regis pamiršta, jausmais nuplauta.
Širdgėla sieloje šlapdriba krinta,
Ko nebėra, takais praminta.
Imti, pamiršti... šį syk neduota,
Sielą sutrypti ir nužingsniuoti.
Tuščia kur žaidė... vaivorykšte mainėsi.
Leidos, nusėdo, vidun įsigėrė.
Mintys taip žeidžia, jausmais sužaista.
Čia net fortūnos jėgos neveikia.
Lūkesčiai lūžta ir audromis dūksta,
Visi šilčiausi, gyvi paklydimai.