išeiki neištarus išeinu

Man užtenka obelų žydėjimo
ir užtenka vakarėjančio dangaus
kaukimo vėjų man užtenka
ir tavo žvilgsnio nuolankaus
ir žingsnių aidinčių užtenka
į tolius ligi paryčių
užtenka tavo silueto
už durų užtrenktų
užtenka man kaip plaikstos vėjuos
plaukai nesurišti
ir akmenuko man užtenka
padėto delno vidury

Tik neužtenka tavo jūrų
tavęs su akmeniu delne
ir vėjo tavo neužtenka
kaip taršo plaukus bėgime
ir žodžio vieno neužtenka
iš tų – neištartų
ir tavo žingsnių neužtenka
tavęs nėra o juos girdžiu
ir tavo siluetas blėsta
kaip laužo plėnyse nuodėgulys
jam vėjo įsiplieksti neužtenka

tik debesis vaikys
po dangų mano žvilgsnis vakarėjant
man neužtenka žydinčių per šalną obelų

tik obelų žydėjimo užtenka