Samanoti tarnai
saugo guolį
Pro šešėlių karius
medžiai puola--
Tavo kelią užmirš
pėdos smėly,
gaila bus jas ištrint
vėtroms vėlei.
Bėgs čiobrelių sula
tau tarp pirštų,
Neieškok - nevalia!
Pasimiršiu---
nebučiuota vėsa ištekėjus
tarp pirštų
būsiu visad šalia
saulės mirksniu
ir vorų sidabru pasipuošus
pasislėpsiu migloj
tau ant skruostų
nesurasi menęs
jų vaiskiam rausvume,
nesiduosiu.
Verks paklydę rūke
žiogo vėlės,
kuo tikėjai ankščiau,
prisikėlę.
Pasagėlę rytę rasos
kėlė
Gal surasi mane
netikėjęs.