Siena

Prigimtiniai jausmai užbalzamuoti 
              protas jiems piramides pastatė
tai ne šventyklos siena Luksore
                viltingos sekos nesuteikia
o jei ka ir lauks tavęs
                kitame Didžiosios Upės krante
tai bus netikėtumas malonus
                mes tik dumblas ir maurai
senųjų jūrų proamžių tėkmė
                ir kiekviena mūsų lastelė
saugiai pliuškenasi
                    sūriame vandenyje
mūsų smegenys ir širdys
                balzganuoja debesyse ir migloje
neišmanėliai Andono ir Fontos palikuonys
mes dideles žvaigždes vadinam mažomis
          o mažos mums atrodo didelės
              klaidinantys atstumai
  praraja tarp troškimo matyti pajusti
efemeriškų jausmų kaliniai
            sava valia grojantys
neharmoninga naikinimo melodiją