O kam lengva?

Širdis veidrodiniu paviršiumi,
Smegenys ryškiai pilkos vidumi.
Lėtais žingsniais juda homunkulas,
Žvelgdamas nei priekin, nei atgalios.

Raudonos jo akys džiaugiasi oru:
Mėlyname danguje saulės nebėr,
Tik atšvaitai žėruoja vakaruos.
Rytuos tamsu- vakaras vėl?

Kai akis užmerkia jis mato šviesą,
Nors kartais atmerktomis regi tik tamsą.
Šviesi ateitis arba praeitis,
Suprasti sunku, kokia dabartis.