Banalus banaliai parašytas eilėraštis apie banalų banalaus lyrinio subjekto išgyvenimą

Juk žinai, kad smėlyje leidžiasi saulė,
Kad jūroje skęsta krantai.
Būk rami: debesėliai kas rytą vis plaukia,
Vis nardo juose spinduliai.

o už kelio nauji atradimai,
Už miško gaivesnė audra.
Atsimerk įsilipus i pušį -
Gali kalnus apglėbti ranka.

Atsigręžus į savąjį kampą
Nepajėgsi nukreipti akių -
Užsimetusi rudenio paltą
Nustryksėsi atgal takučiu.