Blogio anatomija

Kas yra blogis? Ontologine prasme blogio nėra, yra tik mažesnis gėris, tačiau moraline prasme blogis - tai tarsi neišsemiama galybė kreipianti natūralią būtį nuo jos prigimtinio tikslo. Bet jei neegzistuotų blogis, tai, kaip atskirti, kas yra gera, o kas iš ties bloga ir destruktyvu? Kogero pats blogis yra lygiai tiek pat svarbus, kaip ir gėris. Žinoma, remiantis rytietiška blogio ir gėrio samprata,  šios dvi priešybės viena be kitos negali egzistuoti, nes jos kartu sudaro darnią visumą. Jų abiejų egzistavimas sukuria harmoniją.
Kadangi gėris ir blogis radikaliai skiriasi vienas nuo kito, taip pat yra
labai abstraktūs reiškiniai, juos sunku konkrečiai analizuoti, nesiriemiant konkrečiais pavyzdžiais. Pavyzdys matematikoje: pliusas (gėris, nes yra teigiamas, pozityvus) ir minusas (neigiamas, negatyvus). Taigi, daugyboje šie ženklai atlieka jiems būdingas funkcijas (kaip, kad visi žino, sudauginus du teigiamus skaičius, rezultatas taip pat bus teigiamas, sudauginus teigiamą ir neigiamą skaičius- neigiamas rezultatas, tačiau įdomiausia, kad sudauginus du neigiamus skaičius - rezultatas yra teigiamas... Ir kodėl gi? - Todėl, kad toks dėsnis...? Kogero tai daugiau negu tik dėsnis...
Viskas, kas yra neigiama, negatyvu- turi polinkį į destukciją, o svarbiausia į savidestrukciją. Tokia puiki blogio savybė - įvykdžius ką nors destruktyvaus - susinaikinti. Štai ši prigimtinė blogio savybė neleidžia jam galutinai užvaldyti pasaulio - nes blogis reiškiasi panašiomis formomis, o kadangi jis yra destruktyvi jėga, tai jis naikina ne tik gėrį, bet ir pats save (tiksliau silpnesnes savo formas), taip apvalydamas pasaulį nuo paties savęs, todėl ilgainiui ėmė egzistuoti pasaulyje tokia sąvoka - ''būtinasis blogis'' - jis tarsi dešinioji įsivaizduojamojo Dievo (arba, kaip kiti žmonės sako - aukštesniosios jėgos) ''dešinioji ranka''. Toks blogis yra būtinas, nes gėris, būdamas labai pozityvus ir konstruktyvus negali staiga imti naikinti ir taip nusižengti savo prigimčiai... Ironiška, bet blogis naikina pats save, nes jis yra aktyvi destrukcija, tarsi vėžys (liga) -parazituoja ligonio organizme, kol galiausiai pribaigia ir ligonį, ir patį save... Todėl po savidestrukcijos ''akto'' blogis tarsi paruošia palankią dirvą
gėriui, o kad pasaulio neužvaldytų chaosas, pernelyg įsigalėjusį gėrį
blogis sumažina iki būtinosios pusiausvyros būsenos - kitaip tariant įveda šiek tiek harmonijos... todėl posakis ''nėra to blogo kas neišeitų į gerą'' greičiausiai yra logiškas ir teisingas...