eilėraščiai ateina ir
tartum migla ant
rankų veliasi už
lango sėdinčiam
draugeliui sidabrinėmis
trumpikėmis
gatvelėmis
sužybsi paskutinių
troleibusų gyvačiukų
geluoniai badantys
gatves valai nuo
besimylinčių
januolių išvaikai
kates su strimėlių
galvom gerklytėse
paspringsta vienas
žodis tik
saldi kančia gal
būtų nieko bet
eilėraščiai prasikala tačiau
ant rankų sėdasi tada
lekiu iki kitos
mirties deruosi su
apspitusiais graužikais ir
šeriu džiūvėsiais bei
saldžiarūgščiu krauju


Tiesiogdarius




