Šv. vanduo

prisitaškė dangus - pilnos balos
pievos skendi it ryžių laukai
prisitaškė pavasaris paukščių
prisitaškė gyvybės koriai 
iš anapus į šiapus patvinę
susipynę upeliai grioveis
bruzda buožgalviai Žemės sietynuose 
kur užliejamos pievos laukai
ir gandrai į lizdus vėl gandriukais
prisitaškė ir vėl nuo pradžios
sotūs molžemiai žiedus sapnuoja
prisitaškė pasaulis aušros
vaisingumo -
                      bujojantys uostai
vėl sugrįžta pradžia pabaigos
kur klevams ugnimi suliepsnojus
Gruodžio kalvėje kaustė ledais
patamsėjusį Nemuną Sausis
kada patalą baltą žiema
klojo gamtai numigti į naktį
kol sugrįš amžinoji šviesa

prisitaškė dangus - vėl vaikuojasi
kur tos pačios - Šviesa ir Tamsa
amžinai
ir vanduo yra šventas
kolei Žemė gyva - ji šventa