rašyk.lt: Kūriniai / Džyzas / ****

Kaip keista kai iliuzijos dūžta,
kurių net nebuvo visai.
Ir piktas riaumojimas lūžta,
kai kūju per širdį daužai.

Kai smūgis po smūgio tikiesi,
kad ji atsigaus po mirties.
- Į nebūtį klyksmu byrėsi,
ar pranašu tapsi vilties?!

Taip smūgis po smūgio nusilpsta
ir leidžiasi rankos žemyn.
Kas buvo numirę vėl miršta,
kas buvo toli vėl tolyn.

Blogas komentaras Rodyti?

2008-07-20 18:53

Beta Valeri SEZONINĖ LAPĖ

kai kūju per širdį daužai./<...>/tikiesi,/
kad ji atsigaus po mirties./

:) Man rodos, is jos, po tokių tropų gali net mirusios nelikt, apskritai nelikt jos.
Po galais, jaunuomene, (p.s. nors nežinau, kiek jums metu, tai atsiprasau o;) negi jūs visi tokie nelaimingi, kad tik rasot apie viena ir ta pati? kad svajoniu nebelieka, visi pasiklyde kazkur, apmire, be vilties = beviltiski. Kur šių laikų optimizmas? m? Pilnas absurdo (literatūrine prasme, daug nelogiskumo). Ir aš tikiuosi, kad kokia bitė tau gnybs i užpakali ir pavogs iš neaiškaus tipo gniaužtų. Kuris per stipriai laiko. Siūlau tau iššūkį - parašyk, kad ir ketureilį ar visą eiliuotą istoriją apie spausdintuvą, popieriaus lapą ir rašalo dėmes (juodo ar spalvoto leidžiu rinktis). Ir tyčia tikrinsiu aš tave. Reikia gaivalo, o ne iliuzijų nuolaužų.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas