,,Vasario - 29“ Įvado tesinys ,, Geležielės istoryja“

Kaip  įvardyti    nuprotėjusio  Kaukazietiško    Abreko,  išstumto 
  iš  savo    Tėvynės  Grūzijos.  Jaunystėje  studijąvęs    teologijos  mokslus,  besiblaškantis  kalnų  pęrėjose  su  pliešikų  gauja
  apipliešęs  pašto  karietą  su  didelią  siuntą  pinigų,  išžudęs  visą  plydą.    Įgauną  žiaurumo  ir  pasitykėjimą  savo  jegomis  .
    Susikluostė  aplinkybės,  kad  jis  pastebėjo    kestą  jaunuolį,
  kuris    patraukė  jo  diemęsi.  Tai  buvo  jaunas  Lauris    Beriją.
  Lauris  nuo  vaikystės  buvo  labai  keistas  berniukas.
    Js  turėjo  keistą  potraukį  gęrti  šiltą  kraują,  Nusuką 
    žąsinėliui  galvą  ir  įsisurbia  į  kaklą,  prišoką  prie  veršęlio
    pamato  iškilusias  venas  ir  jis  kaip    ęrkė  prikimba.  Keistas  berniukas  tas  Lauris,  labai  keistas.  Ir  Tievai 
  niekaip  negali  baigti  su  tuo  baisiu  įpročių.  Kas  per  sutvęrimas  auga.  kas  jis  būs  Užaugęs.  Ooo    gal  būtų  geriau    kas  nors  na...  žinot.  E...  Ne  taip  paprasta.  Jis  turėjo
  Vilko  uoslę.    Dingsta  mergaitės--po  ilgų  paješkų    randa
  išniekintą  kūnęlį  tarp  kalnų  upės  uolietų  krantų  išmestą  kūnelį.  Niekas  negali  susękti.    Toks  buvo  tas  nepaprastas
  berniukas  Lauris.  Augo  berniukas,  tobulėjo,  išrįškėjo  jo  kitos  nepaprastos  savybės.    Pastębėjo  jį  caro  žandar  merijos  pareigųnai  jį  ir  užkabino  būti  sekliu  na  ir  aišku 
pranešinėtoju.  Stebieti  apylinkes,  Įtartinus  žmonęs    ir  aišku
    pranešinėti.  Na, už  atlygį  aišku.  O  pinigams  jis  buvo  labai  gudus,  labai.  Kapeikos,  bet  ir  jų  vertie  Caro
  pinigais  buvo  didžiulai.  Ką  čia    Mūsų  centas  ar  litas. 
      Nesulyginami  dalykai.
  O  apylinkėsę  jau  ėjo  kalbos  apie  kažkokia  nauja  slaptą  organizaciją.    Kažkaip  nauju  negirdėtų  pavadinimu. 
    Jie  buvo  pasivadinę  Bolševikais.  Ir  laikraščiai  pradėjo
  keisti    rastis.  Vienas  berods,,  Iskrą“    Turi  sudrębinti  pasaulį.    Bastosi  kažkoks,, Koba“  Susitikinėja    su  vietiniais
    nepatenkintais  Kalnų  Kunigaikščiais.
    O,, Koba „    yra  tas  pats  kalnų  plešikas,  tik  jis  dabar  ne  plėšikas  piktas    Barmalėjus,  o  Lenino  patikėtinis 
  Gruzijoje.    Jis  turi  pūrenti  dirvą,  ruošt  dideliems  Įvykiams  Kalnuotąjį      Kraštą.  Na  tas  vilkiukas  Lauris  ir  turėjo    pasękti    Tą    nepagaunamąji,,, Kobą“  Na  čia  ir  gavosi    tokie      įdomūs  dalykai    kur  juos  ir  suvedė,, Kalnų  raganą“
   
                            B.  D.