...ir mokomės mokytis...

Kai vienintėlis laikaisi kažin kokio dėsnio... Kai visi aplink tave jį niekina... Kai kiekvieną akimirką norisi viską mesti... Bet kažkas tavyje neleidžia to padaryti... Kažkas mažas ir trapus... Kai nusprendi ieškoti... Kai galimybė rasti - vienas iš milijono... Kai aplink vis kužda, kad neverta ieškoti, nes tai, kuo tiki - tik iliuzija... Ir kai randi... Kai galų gale randi, kas be tavęs irgi laikosi to vienintėlio dėsnio, kas kiekvieną akimirką irgi norėtų tai mesti, kam kažkas to neleidžia... Stoja tyla... Negalvojai, ką darysi, kai rasi... Nesitikėjai rasti... Radai... Mėgini prisiminti, kodėl pradėjai ieškoti... Ieškojai, nes norėjai rasti.. Norėjai pasiekti tikslą... Norėjai patekti į šviesą tamsaus tunelio gale... Siekei to, nesvarbu kas bebūtų... Ir patekęs į tunelio galą pamatai, kad šviesa - tik iliuzija... Tik graži laimės iliuzija, verčianti eiti jos link... Supranti, kad geriau būtum visą gyvenimą jos siekęs, bet nepasiekęs... Tuomet atsimerki ir grįžti atgal, sakai kitiems į akis, ką matei, tiesą, kad eiti ten neverta, jokios šviesos nėra... Tavimi netiki... Jie siekia savo tikslo taip, kaip ir tu kadaise jo siekei... Laiko tave kliūtimi, kaip ir tu kadaise kažką laikei...