***

Sugaudytas kulkas prisimena randai.
Kasdien vis tolsta greitaeigiai traukiniai,
Tempiantys prieš srovę mano dievus.
Jie kviečia ir mane.
Bet aš nenoriu. Laukiu.

Du ereliai veria žvilgsniais vienas kitą.
Žudančiais ir nemirtingais.
Gins savas viršūnes kol kalnai išgrius.
Išdidus ir aš. Laukiu.

Nyksta pakantumas bėgių vingiuos.
Nebeliko nė menkiausiųjų stabų.
Nebeliko laiko. Šitas - paskutinis.