Iš paukščio skrydžio. Pranašystė

cicilikui



Tąsyk vėl bus ruduo.
Ir saulė,
Sunkiai bepakeldama vokus,
Vėl susigėdusi, paraudus
Slėpsis anapus regimybės
Skliauto.


Tąsyk vėl bus ruduo.
Ir vėjas,
Skalpuosiąs pasišiaušusias viršūnes;
Ir sodas -
Bevaisis.
Bespalvis.
Beasmenis.


Tąsyk vėl bus ruduo.
Ir vėlinės.
Ir šventraštis.
Ir žvakė.
Kur niekados neskambina
Varpai - vien kaukės
Arba kaukolės
Idant nerastų čia sau
Prieglobsčio
Paklydęs vienišas poetas.

“Ar čia būta Dievo?
Sudilus šimtmečiams jėgos
Apleido šį miestą“ -

tikriausiai tars jis
Triskart nusispjovęs.
Ne iš būtinybės.
Iš nevilties.


Tąsyk vėl bus ruduo.
Ir traukiniai,
Teleportuojantys anapus,
Išvyks....................
Sustingusių grėmėzdų tankmėje
Palikdami vien mus -
Bedievius,
Dažniausiai net poterių
Nemokančius