Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







001
Netikėjau savo akimis. Buvo nepatogu spoksoti. Bet visdėl to įtariau kad, jis miega, todėl kuo toliau tuo drąsiau žiūrėjau į tą pusę. 
Lėktuvas buvo didelis tačiau keleivių visai nedaug. Aš sėdėjau pačiame gale, prie lango vienoje pusėje, o jis kitoje, mus skyrė penkios tuščios sėdynės, aptrauktos malonia smėlio saplvos medžiaga. Visos buvo jos  pakankamai geros ir pritaikytos ilgiems tarpatlantiniams skrydžiams. Man buvo labai keista kad neskreda su savo privačiu orlaiviu, nors jo žvaigždė ir užgeso, o gal būt tiesiog šviečia pakraščiuose, jis tikrai gali sau tai leisti, Bet dėl vienos aplinkybės aš neabejojau kad tai buvo jis o ne koks antrininkas, ar žmogus iš veido panašus Michaela Jaksoną. Aišku vien tai skamba juokingai kas galėtu būti į ji panašus? Per televiziją jį rodo labai retai. Paskutinį kartą jis kai jį rodė ekrane, jis buvo užsidengęs veidą juoda skraiste ir užsidėjęs juodą skrybėlę. Nosiuką  spaudė sunkūs  tamsinti akiniai su metaliniais rėmeliais, kurie galėjo nulaužti tą ištobulintą šedevrą. Baisu butų pagalvoti kas atsitiktų jeigu jis pargriūtu ir ja trinkteltu į asfaltą.
Tą pati garsioji nosytė dabar styrojo kažkur po deguonies kauke kuria jis buvo užsidėjęs. Tačiau beabejo ji ten buvo. Pro iliuminatorių sklindanti šviesa lengvai peršvietė medžiagą iš kurios buvo padaryta kaukė. Kadangi jis miegojo, o šalia nebuvo kas pastebėtų mano smalsaus žilgsnio aš laisvai galėjau įsižiūrėti kaip jis kvėpuoja. Jo šnervės nejudėjo netgi galima buvo pagalvoti, kad jis miręs. Bet tikrai taip nebuvo.
Žinoma jo krėslas buvo visiškai kitoks negu visų net gi sunku būtų tai pavadinti krėslu. Tai buvo vienas iš tu mokslo ir dizaino stebuklų. Tobulas mechanizmas buvo tarsi priaugęs prie Michaleo kūno. Jis judino Michaleo kūną taip švelniai, o kartu energingai, iš šalies atrodė tarsi jis mintų dviratį. Kojos judėjo į priekį -atgal tobula trajektorija. Be menkiausio pasipriešinimo, be menkiausio garso. Krūtinė ir galva gulėjo keturiadešimt penkių laipsių kampu. Ir nejudėjo. Jo kūnas nė kiek neprieminė tų išvargusių keleivių, kurie miega įvairiose viešose erdvėse, autobusuose ir lėktuvuose,  drimba iš savo kėdžių. Jų burnos būna praviros ir išdžiuvusios. Jie kvėpuoja dusdami, įsispyrę kojomis į priešais save esančia sėdynę. Tai buvo visai kas kita.
Michaelo galva buvo tiesi ir jeigu jis butu atmerkęs akis priešais save - išvystų vadlymo pultą. Kur paprastai keleiviai paspaudę mygtuką gali išsikviesti stiuardesę ar panašiai.  Be  abejo virš michaleo buvusiame skydelyje buvo daugybė specialių papildomų funkcijų, pritaikytų tik jam. Buvo įmontuoas nedidelis skystujų kristalų monitorius, kuriame, jeigu jis norėtų, būtų galėjes pasižiūrėti nuostabių relaksaciją sukeliančių peizažų. Vandenyno skalaujamą pakrantę, arba kokią oazę dykumoje arba, kad ir vaizdų iš Grand Kanjono. Deja jis nebuvo jo įjungęs.
Tyliai zyzė lėktuvo motorai, nesijautė jokių oro duobių. Stiuardesės buvo dingusios už savo užuolaidų. Mes skridom kokių trylikos kilometrų aukštyje. Skaičiai  televizoriuose tai celsijaus, tai farengeito skalėje, rodė kad už lango labai šalta. Skridom kažkur virš Grenlandijos.



Nusileidus sužinojau kad, miestą apsėmęs neregėtas potvynis. Užsikimšusios kanalizacijos tarsi užakusios kraujagyslės negalėjo išpompuoti vandens. Keisčiausia kad, buvo tvanku ir karšta. Nei vieno debėsėlio. Šalia dangoraižių išrikiuotos eilės automobilių mirko vandenyje. Atrodo niekas nebeskubėjo. Ir šitas megapolis tapo panašus į Venecija.  Deja gatvėmis neplaukiojo gondolos, nes buvo per seklu. Tiesą sakant dauguma žmonių nusiavę batus, užsiratoję kelnes iki kelių, lėtai brido su savo reikalais. Gyvenimas tesėsi.


Aš stovėjau sausumoje. man skubiai reikėjo nusigauti į kitą miesto galą. Bet prieš tai reikėjo tuoj pat surasti išvietę.
Specialiai šiai kelionei buvau nusipirkes baltutėlius sportbačius. Fuck. Ir ką man dabar reikėjo su jais daryti. Čia būtų pravertę guminiai botai. Kurie dabar turėjo būti paklausi prekė mieste. Deja butikai centrinėje gatvėje nebuvo pasiruošę tokiems rinkos posūkiams. Žodžiu ėjau purvynais, kurie greitai džiuvo ir priminė storai pudra padengtą odą. Milžiniškas požeminių viešųjų tūlikų kompleksas buvo užtvindytas iki kraštų. vanduo  buvo drumzlinas bet, atsitojus prie krašto,  galėjai matyti kaip į tamsą leidžiasi laiptai. Akimika pasirodė  kad, tamsumoje sužibėjo žuvis, netgi pamaniau kad ji mane pastebėjo ir spruko gilyn. Bet tikriausiai tai buvo kokia šiūkšlė. O gal ta žuvis atplaukė kartu su potvyniu, o dabar jam nuslūgus, nebegalėjo grįžti atgal į upę.
Ilgiau nebegalėjau. smukau į pirmą pasitaikiusi pastatą. Priminė kažkokią moklyklą. Akmens masės plytelių grindys buvo vos vos užlietos, tamsiuose ir ilguose koliduoriuose mirko visokie popieriai, aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Buvo nejauku. Atsargiai plačiais žingsniais pasisistiebęs bridau. 
Jau ruošiausi stotis  mautis kelnes ir dingti, kai kažkas įėjo į tualetą. Jaučiaus visai nepasiruošęs ką nors sutikti, galbūt tai buvo sargas. Nežinau. Tačiau išėjes dabar būtinai turėčiau kaip nors paaiškinti savo buvimą čia, ko aš visai nenorėjau. Spengė tyla rodos jis,  sustojo ir neėjo nei pirmyn nei atgal. Gal būt stovėjo tarpduryje.
Mano batai buvo permirkę iki pat kulnų ėmiau jausti kaip šala kojos. Galbūt dabar šitoj prieblandoj viskas atrodė šalčiau, netgi ėmė tirpti išbrinkę pirštai norėjosi juos pajudinti, bet maniau pakentėsiu kol tas žmogus išeis. Jeigu dabar bučiau pradėjes judėti, sukelčiau vandens paviršiuję mažus ratilus kurie galėtų mane išduoti.
Kažkaip viskas užsitesė. Galbūt jis jau išėjo? Ėmiau nervintis. Jeigu dabar staiga sumanyčiau apsimesti, kad nieko neįvyko, atsistoti nuleisti vandenį ir įšeiti, tikrai atrodyčiau įtartinesnis. Tikrai pamanytų, kad esu kažkas sumanęs pasislėpti. Kodėl jis nieko nedarė, nepriėjo pre pisuaro neatsisegė diržo, neatsikrekštė, neatsitraukė užtrauktuko.  O gal būt jis žino, kad aš čia esu. Gal būt jis dabar laukdamas manęs veidrodyje apžiūrinėjo savo veidą, galbūt jį ima juokas.
Atrodė kad praėjo daug laiko. Nusprendžiau kad, man pasigirdo, tada kaip imanoma  natūraliau atsitojau  nuleidau vandenį ir išėjau iš kabinos.
2008-07-08 10:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-08 12:35
Phurija
baisiai daug klaidų, kitąkart sutvarkyk skyrybą, nes  blaško skaitant. turinys nelabai įdomus, bet parašyta visgi kiek geriau nei seilės apie meilę. duosiu du paskatinimui, kad kitas kartas būtų geresnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą