Vakar padėjau ragelį ir kažkas
iškrito,
galvojau iš nervų nudobsi jautį,
apsikabinau šunį ir sėdėjau.
Jėzau, -
burbėjau, -
kad tik jam neišdygtų ragai.
*
Dar vis jaudinuosi, apvyniojau galvą pleistru.
*
Šuo pradėjo nekantriai žvilgčioti į laikrodį.
Ką jis ten mato?
Dirstelėjau ir pamačiau keptą vištą.
'ožiukas'-pagalvojau.
Turbūt prisiminiau pasaką.
*
Apsiraminau.
Jei ką, nudobsiu ožiuką.
Mums su šuniu palengvėjo.
Jis dėl mano nuomonės nesiginčijo
ir tik uostinėjo gėles.
'Būtų gerai ta višta'-
užsirašė.